„Pagal tokį susitarimą pasienyje su Rusija iš „Gazprom“ gautume tam tikrą gamtinių dujų kiekį, jį skaičiuojant energetine verte, ir lygiai tiek pat atiduotume mūsų pasienyje su Europos Sąjungos narėmis“, – paaiškino „Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka.
„Dujų mainų sutartys gana įprastos Europos rinkoje. Veikiausiai jomis naudojasi ir „Gazprom“, – pridūrė jis.
J.Vitrenkos manymu, tokią sutartį, iš anksto susitarus dėl maržos bei ginčų sprendimo teismine tvarka Švedijoje, „Naftogaz“ ir „Gazprom“ galėtų pasirašyti, jei šalims nepavyktų susitarti dėl naujos tranzito sutarties.
„Nors ši marža iš esmės ir būtų mokestis už rusiškų dujų tranzito paslaugas, jos dydis teisingumo ir objektyvumo sumetimais būtų paskaičiuotas visiškai vadovaujantis Europos tarifų kodeksu, suderintas su ES atstovais ir pateiktas deryboms su „Gazprom“, – pabrėžė J.Vitrenka.
Jo žodžiais, tokia mainų sutartis galėtų būti pasirašyta 10 metų, o dujų tiekimo apimtys būtų ne mažesnės kaip 60 mlrd. kubinių metrų per metus.
Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje, o dėl naujos šalys kol kas nesutaria. Rusija siūlė pratęsti dabartinės sutarties galiojimą, tačiau Ukraina tokį siūlymą atmetė, tvirtindama, jog ši sutartis neatitinka nei Ukrainos, nei ES teisės normų.
Ukraina gamtinių dujų iš Rusijos neperka nuo 2015 metų lapkričio, jų poreikį patenkindama vietine gavyba bei importu iš Europos. Rusija tvirtina, jog Ukraina iš Europos pumpuoja pastarosios importuotojams parduotas rusiškas dujas.
