„Mes ir toliau ryžtingai priešinamės šiam geopolitiškai nesaugiam projektui, kuris kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui, griauna Europos energetikos architektūrą, bando apeiti Europos Sąjungos taisykles“, – pranešime cituojamas Ukrainos įmonės vadovas Serhijus Makohonas.
Jis pabrėžė, kad paraiška Vokietijos reguliuotojai pateikta pirmiausia todėl, kad bendrovę „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, sertifikavus būtų pažeistos Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriaus teisės ir komerciniai interesai.
S.Makohonas atkreipė dėmesį į tai, kad leidimas naujuoju Rusijos dujotiekiu transportuoti dujas, tiekimą kontroliuojant „Gazprom“, negrįžtamai apribotų ir pakeistų Ukrainos dujų transportavimo sistemą, panaikinant ją kaip rusiškų dujų tranzito į Europą maršrutą.
„Nord Stream 2 AG“ gali būti sertifikuota tik tuo atveju, jei atitiks visus Europos teisės aktų reikalavimus, o jie numato, kad šio dujotiekio operatorė turi būti visiškai atskirta ir nepriklausoma nuo „Gazprom“, o trečiųjų šalių prieigos taisyklės neturi būti diskriminuojančios, tarifai turi būti skaidrūs visam vamzdynui – nuo pradinio taško Rusijos Ust Lugoje iki galutinio taško Vokietijos Lubmine“, – skelbia Ukrainos įmonė.
„Bundesnetzagentur“ rugsėjo 8-ąją pradėjo „Nord Stream 2 AG“ sertifikavimo procesą, kuris gali tęstis iki keturių mėnesių, o vėliau praėjusį mėnesį patenkino valstybės kontroliuojamos „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ paraišką jame dalyvauti. Baigusi šį procesą Vokietijos reguliuotoja pateiks ataskaitą Europos Komisijai, kuri turės du mėnesius išvadai, su galimybe šį laikotarpį pratęsti dar dviem mėnesiams.
Diuseldorfo Aukštajam regioniniam teismui atmetus „Nord Stream 2 AG“ skundą dėl „Bundesnetzagentur“ sprendimo neatleisti šio projekto nuo ES dujų direktyvos reikalavimų taikymo, ši „Gazprom“ antrinė įmonė šio mėnesio pradžioje pateikė apeliaciją Vokietijos Aukščiausiajam Teismui.
Šios savaitės pradžioje „Nord Stream 2 AG“ pranešė, jog vamzdyno pirmoji gija jau užpildyta techninėmis dujomis ir paruošta veikimui.
Anksčiau „Gazprom“ skelbė ketinantis pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas tvirtino, jog šiais metais juo gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas kloti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.
Šio projekto priešininkės, tarp kurių – JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą, argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
Tuo tarpu projektą remianti Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.