„Šios jungties tiesimas yra nepaprastas istorinis įvykis tiek energetikos sektoriui, tiek visai šaliai. Patikimumas ir saugumas – tokiais raktiniai žodžiai nusakoma „NordBalt“ svarba. Kai kitų metų gale bus baigtas šios elektros jungties projektas, naudą pajus visi šalies rinkos dalyviai. Šio strateginio projekto unikalumą ir prasmę suvokia visos projekte dalyvaujančios šalys ir sutelktos pastangos siekiant bendro tikslo lemia sklandžią eigą. Įgyvendinant šį projektą atliekami Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbai ir tiesiama Klaipėda-Telšiai linija, o tai padidins tiekimo patikimumą visam Vakarų Lietuvos regionui“, – sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius per statybų pradžios minėjimo renginį, kurio metu į Kuršių marių dugną šalia kabelio trasos buvo nuleista kapsulė su laišku ateities kartoms.
Tarptautinė jungtis „NordBalt“ užtikrins, kad sutrikus elektros energijos tiekimui bus galima greičiau atkurti energetikos sistemos darbą.
„NordBalt“ tampa puikiausiu įrodymu, kad Šiaurės Europa, o su ja ir šiaurietiškos vertybės, yra pasiekiami ranka, - sakė D.Virbickas.
„NordBalt“ – tai ne tik žingsnis Lietuvos energetinės nepriklausomybės link ir integracija į Šiaurės Europą, bet ir labai ypatingas iššūkis mūsų energetikams. Pirmasis mūsų istorijoje tokio aukšto technologinio sudėtingumo elektros jungties projektas „NordBalt“ tampa puikiausiu įrodymu, kad Šiaurės Europa, o su ja ir šiaurietiškos vertybės, yra pasiekiami ranka. Vos 400 kilometrų – toks yra jūrinio kabelio ilgis – mus skiria nuo Švedijos, itin patyrusios šio projekto partnerės“, – sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Specialus laivas „Topaz Installer“ jau įpusėjo darbus tiesdamas trečiąją 50 kilometrų ilgio kabelio atkarpą. Birželio pabaigoje bus pradėti ir kabelio įgilinimo darbai, kurių metu povandeninis robotas leis aukšto slėgio vandens srovę po kabeliu, gulinčio ant jūros dugno, ir šis pamažu smigs gilyn. Gamta atliks likusią darbo dalį – banguojanti jūra pamažu savaime užklos kabelį smėliu ir jis liks maždaug vieno metro gylyje.
Birželio 14-15 d., smarkiai pablogėjus oro sąlygoms Baltijos jūroje, kabelį klojantis laivas, kuris dėl krovinio svorio yra mažiau manevringas, pirmą sykį prisišvartavo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Jame į laivą įsėdo nauja įgulos pamaina, taip pat apsirūpinta reikiamomis medžiagomis. Nuo kabelio klojimo trasos laivas „Topaz Installer“ buvo priverstas nukrypti ir gegužės pabaigoje, kai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pasirodę Rusijos kariniai laivai įsakė „Topaz Installer“ pasitraukti apie 20 jūrmylių į šoną. Priverstinė septynių valandų pertrauka buvo padaryta ir įvertinus maždaug 50 įgulos narių saugumą.
Klaipėdos rajone prie Klaipėdos transformatorių pastotės pradėta kloti pirmoji sausumos kabelio dalis.
Klaipėdos rajone prie Klaipėdos transformatorių pastotės pradėta kloti pirmoji sausumos kabelio dalis. Požeminis kabelis tik ties Kiškėnų kaimu kerta žmonių gyvenamą teritoriją ir planuojama, kad kabelio klojimo darbai šioje Klaipėdos rajono gyvenvietėje bus baigti jau šią savaitę. Toliau požeminio kabelio trasa eina per stambius dirbamus laukus, komercinės paskirties teritorijas ir pietinę uostamiesčio dalį, kur sutelkti pramoniniai ir laivybos objektai. Kuršių marių dugnu kabelis bus pratrauktas rugpjūčio viduryje. Visus darbus, susijus su kabelio klojimu sausumoje, ketinama baigti iki vėlyvo rudens.
Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbai taip pat jau eina į pabaigą. Planuojama, kad antrasis darbų etapas – 330 kV skirstyklos rekonstrukcija – bus užbaigtas iki metų pabaigos. Prie pastotės bus prijungtas unikalus technologinis įrenginys – nuolatinės srovės keitiklis, kurio statybos vyks iki 2015 metų galo.
2015 m. pabaigoje kartu su „NordBalt“ pastačius ir Lietuvos – Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“, bus įveiktos techninės ir infrastruktūros kliūtys, skyrusios Baltijos šalis nuo kontinentinės Europos ir Šiaurės Europos šalių energetinių sistemų. Vien „NordBalt“ galės patenkinti pusę vasaros dieną Lietuvoje suvartojamos elektros energijos poreikio. 700 MW galios jungtis yra finansuojama iš Lietuvos, Švedijos ir Europos Sąjungos lėšų.
