Europos Komisija valstybėms narėms yra nustačiusi konkrečius atsinaujinančių išteklių dalies energijos suvartojime tikslus, kuriuos jos turėjo pasiekti iki 2020 m. ES teisėje numatyta, kad europinius tikslus atsinaujinančioje energetikoje pasiekusios šalys gali bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, kurios dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui geografinės padėties ar ribotų gamtos resursų, turi mažesnį potencialą plėtoti atsinaujinančią energetiką. AEI plėtroje pirmaujančios šalys gali perleisti dalį savo pasiekimų kitoms valstybėms. Tai vadinama statistiniais energijos perdavimais.
Lietuva EK nustatytą tikslą – 2020 m. 23 proc. suvartojamos energijos turi būti pagaminta iš AEI – pasiekė dar 2014 m. „Siekiame ženklios vietinės generacijos atsinaujinančios energetikos plėtros: iki 2030 m. pusė Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, 2050 m. - visa Lietuvoje sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių ir netaršių šaltinių. Tad mechanizmas, leidžiantis perduoti kitai šaliai statistikos perviršį, sudaro galimybes siekti ambicingesnių tikslų, o Lietuvos pažanga atsinaujinančioje energetikoje virsta tiesiogine finansine nauda šaliai“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Lietuva ir Liuksemburgas dar 2017 m. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir 2019 m. tapo pirmosiomis ES šalimis, kurios praktiškai įgyvendino statistikos perdavimo susitarimą. Tuomet už 8,2 mln., buvo perleista 550 GWh AEI statistikos.
Iki šiol už statistinius perdavimus iš Liuksemburgo gautos lėšos buvo investuojamos į žaliosios energetikos plėtrą, o ypač mažąją energetiką, kuri yra arčiausiai kiekvieno vartotojo – tam jau buvo skirta 7 mln. Eur. Dar 1,2 milijono Eur buvo skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai atsinaujinančios energijos srityje finansuoti. Šiais metais bus skelbiami nauji kvietimai AEI plėtros projektams bei Lietuvoje atliekamiems kartu su kitomis valstybėmis įgyvendinamiems ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ numatytų partnerysčių ir tarptautinių mokslinių tyrimų projektams. Tad praktinę šių statistinių perdavimų naudą pajaus dar daugiau Lietuvos gyventojų bei mokslininkų.
