Jaroslavas Neverovičius sako, jog yra pasirengęs paremti pasiūlymą parduoti valstybinio turto, siekiant pagyvinti rinką ir padėti finansuoti „svarbiausius šalies projektus“.
„Mums reikia pasiūlyti alternatyvų, kad žmonės galėtų investuoti į Lietuvos įmones ir kapitalas neemigruotų. Įžvelgiu didelį potencialą energetikos sektoriuje, kuris galėtų būti vienas iš pokyčių variklių“, – pareiškė jis interviu agentūrai „Bloomberg“.
Kai kurių Seimo narių toks siūlymas nežavi.
B.Bradauskas turtą parduotų tik bado atveju
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas palaikytų siūlymą parduoti akcijas tik tų įmonių, kuriose valstybė neturi sprendžiamosios galios.
„Jeigu būtų parduodamos akcijos tų įmonių, kurių likę tik likučiai, tai tegul, bet jeigu valstybės strateginius objektus, tai aš esu kategoriškai prieš“, – 15min.lt sakė B.Bradauskas.
Dujų, vandens, šilumos tiekimo, kelių įmonės valstybei yra itin svarbios, todėl jų parduoti esą negalima.
Ne tas metas, kad mes visiškai bankrutuojame, neturime už ką valgyti pirkti ar kažką, – sakė B.Bradauskas.
„Tokių objektų parduoti aš ir nesapnuočiau“, – sakė parlamentaras.
Pasak jo, turto privatizavimas yra kraštutinė priemonė. Parduoti valstybės įmones būtų galima tik bado atveju.
„Aš manau, kad visų strateginių objektų nėra ko liesti. Kitų šalių patirtis parodo (pavyzdžiui, „Statoil“ yra valstybinė įmonė, „Orlen“ taip pat), kad valstybė sugeba jas valdyti, tai ką, mes kvailesni ir nesugebėsim valdyti savo įmonių? Sugebėsim. Ne tas metas, kad mes visiškai bankrutuojame, neturime už ką valgyti pirkti ar kažką“, – sakė B.Bradauskas.
Pasak jo, valstybės įmonės yra valdomos tinkamai.
Nebėra ką parduoti
Tokį J.Neverovičiaus pareiškimą išgirdęs sunerimo ir opozicijoje esančių konservatorių atstovas Jurgis Razma.
„Tokį siūlymą vertinčiau labai įtariai. Ypač kai kalba Neverovičius ir žinome, kokius objektus jis valdo – skirstomuosius tinklus, „Lietuvos energiją“ ir taip toliau. Jau turime pavyzdį, kaip prie ankstesnės socialdemokratų Vyriausybės buvo neskaidriai privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai, kai privatizavimas įvykdytas pačios įmonės lėšomis“, – 15min.lt sakė J.Razma.
VST 2003 metais privatizavo „NDX Energija“. Likviduojant LEO LT, VST buvo nacionalizuota už tą pačią sumą, kurią sumokėjo „NDX Energija“ 2003 metais – 680 mln. Lt. Nacionalizaciją įvykdė konservatorių ir liberalų Vyriausybė.
Konservatorius teigė manąs, kad visi valstybės valdomi strateginiai objektai turėtų likti valstybės rankose, o naujus projektus įmonės gali finansuoti paskolomis.
Konservatorius teigė manąs, kad visi valstybės valdomi strateginiai objektai turėtų likti valstybės rankose, o naujus projektus įmonės gali finansuoti paskolomis.
„Turiu pagrindo nuogąstauti – jeigu tokie sumanymai būtų brandinami, kad kažkokios interesų grupės jau priėjo prie dabartinių Vyriausybės narių ir tiesiog zonduoja, kokia bus reakcija, paskelbus tokias žinias. Mano manymu, tie stambieji objektai, kuriuos valdo valstybė, turi ir likti valstybės rankose“, – teigė J.Razma.
Ž.Šilėnas: tai – puiki idėja
Socialdemokratą B.Bradauską ir konservatorių J.Razmą kritikavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Puiki idėja. Taip ir reikia daryti. Civilizuotose šalyse taip paprastai ir yra finansuojami projektai, o ne apkraunant vartotojus papildomais mokesčiais“, – 15min.lt sakė Ž.Šilėnas.
Puiki idėja. Civilizuotose šalyse taip paprastai ir yra finansuojami projektai, o ne apkraunant vartotojus papildomais mokesčiais, – sakė Ž.Šilėnas.
Pasak jo, Lietuva galėtų parduoti dalį įmonių akcijų: „Jeigu valstybė nori turėti visišką įmonių kontrolę, užtenka turėti apie 70 proc akcijų. Tokiu atveju akcininkas turi visišką įmonės kontrolę.“
„Taip ir finansuojami projektai, o ne apkraunant papildomais mokesčiais“, – sakė Ž.Šilėnas.
Anot Ž.Šilėno, taip galima būtų parduoti beveik visų Lietuvos valstybės įmonių akcijų – „Lietuvos energijos“, „Lietuvos geležinkelių“ ir kitų.
Laisvosios rinkos institutas kartą jau siūlė Vyriausybei parduoti valstybės įmonių akcijų.
Svarstant 2012 metų biudžetą, instituto specialistai siūlė trūkstamą milijardą gauti pardavus dalį „Lesto“, „Klaipėdos naftos“, „Lietuvos energijos“, „Litgrid“, „Lietuvos pašto“, kitų įmonių akcijų.
