Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad Valstybinė miškų urėdija valdo apie pusę Lietuvos miškų ir gali rinkai patiekti iki milijono tonų biokuro – tai, pasak jo, kiek sumažintų jo kainą biržoje.
Pasak jo, svarstoma galimybė leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus.
„Šilumos kaina būtų padalinta per visus metus, būtų mokama ne vien per šildymo sezoną, o ir tada, kai nėra šildymo“, – BNS ketvirtadienį po šilumininkų, valstybės institucijų ir premjerės susitikimo teigė D. Krinickas.
„Energetikos ministerija pateiks savo išvadas dėl papildomo šilumos sektoriaus reguliavimo, kad būtų galima subalansuoti kainos augimą: kad nebūtų staigaus šuolio ir nebūtų tokio poveikio vartotojams“, – sakė D.Krinickas.
Jo teigimu, biokuro ir gamtinių dujų kainos biržoje pastaruoju metu yra išaugusios apie 40 proc.
„Tokia tendencija stebima jau kurį laiką, kad kainos grįžta į 2018 metų lygmenį ir tai gali turėti įtakos šilumos kainos kilimui ketvirtadaliu, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, t. y. apie 25 proc. gali padidėti kaina, jeigu išliks tokios pačios kuro kainos kilimo tendencijos iki šildymo sezono pradžios“, – BNS aiškino D. Krinickas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas sako, kad savivaldybės tikrai bus pajėgios tiek priimti, tiek kompensuoti išaugusį poreikį.
„Savivaldybės vertina (kompensacijų už šildymą – BNS) gavėjus ir būstus. Socialinei paramai visa savivalda metams gauna per 223 mln. eurų, pernai ši suma nebuvo išnaudota. Šių metų tendencija labai panaši“, – BNS sakė jis.
Pasak jo, šilumos kainos didėjimas didžiausios įtakos turėtų, kai būsto plotas yra didesnis už normatyvą: „ Augant kainai, nepasiturintiems gyventojams didėja mokestis už būsto viršnormatyvinį plotą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, pabrangus šildymui, dėl kompensacijų galėtų kreiptis dar apie 7,4 tūkst. būstų savininkų, jiems papildomai reikėtų apie 5,2 mln. eurų.
Dabar paramos gavėjų yra apie 95 tūkst., arba 3,35 proc. visų Lietuvos gyventojų.
