Europos Komisija yra nustačiusi konkrečius atsinaujinančių išteklių dalies energijos suvartojime tikslus. Jų nepasiekusios šalys gali bendradarbiauti su rodiklius viršijusiomis valstybėmis ir „nusipirkti“ dalį pasiekimų. Tai vadinama statistiniais energijos perdavimais.
„Sparti Lietuvos atsinaujinančios energetikos plėtra virsta tiesiogine finansine nauda šaliai, - sako energetikos ministras D.Kreivys. – Statistiniai energijos perdavimai – puikus mechanizmas. Jis skatina Lietuvą siekti dar ambicingesnių tikslų plėtojant atsinaujinančią energetiką ir atneša konkrečią praktinę naudą: gautos lėšos investuojamos į žaliosios energetikos plėtrą, inovacijas ir mokslinius tyrimus.“
Pagal ketvirtadienį pasirašytą susitarimą gautas lėšas Lietuva investuos į AEI elektrinių statybą bei skirs moksliniams tyrimus bei eksperimentinei veiklai.
Tai antrasis toks Lietuvos susitarimas. Pirmąjį statistikos perdavimo bendradarbiavimo susitarimą Lietuva pasirašė su Liuksemburgu ir tapo pirmosiomis šalimis ES, praktiškai įgyvendinusiomis tokį susitarimą. Pagal jį Lietuva nuo 2019 m. iš Liuksemburgo jau gavo 12 mln. eurų, iš kurių 9,7 mln. eurų buvo skirti 29 saulės jėgainių ir 8 vėjo jėgainių statyboms.
Šiuo metu Energetikos ministerija dėl analogiško susitarimo derasi su Flandrijos regionu.
ES Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje numatyta, kad iki 2020 m. penktadalis suvartojamos energijos turėjo būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Lietuvos užsibrėžtos strateginės kryptys leido sparčiai plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką pastaraisiais metais, todėl europiniai tikslai pasiekti dar 2014 m.
Dabar atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojime siekia 27 proc. Lietuvos užsibrėžtas nacionalinis tikslas – iki 2030 m. pasiekti 45 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo.
