Ekspertų nuomone, Lietuva tampa vis labiau panaši į Šiaurės valstybes – Daniją, Norvegiją, Švediją. Šios šalys, beje, lygiai taip pat kaip modernių technologijų lyderė – Izraelis, aiškiai deklaruoja, kad talentams, kurie generuoja vertę, reikia suteikti geriausias sąlygas įsitvirtinti.
Tendenciją, kad vis daugiau Lietuvos įmonių į vadovaujančias pozicijas pradeda kviesti aukščiausio lygio vadovus profesionalus iš užsienio valstybių, patvirtina tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ Personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.
„Tam, kad įveiktumėme Europos Žaliojo kurso keliamus iššūkius, mums reikia tokių profesionalų, kurių Lietuvoje, deja, dar nėra arba yra nepakankamai“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.
Jos teigimu, atsinaujinančios energetikos sritis – vėjo, saulės energetika šiuo metu išgyvena aukso amžių ir tendencijos rodo, kad kryptis nesikeis. Vyksta energetikos sektoriaus transformacija, kurios įgyvendinimui turime pasitelkti aukščiausio lygio profesionalus su stipriu „know-how“. Šiai dienai visoje Europoje ieškome vadovų ir specialistų, kurie turi patirties atsinaujinančios energetikos – saulės ir vėjo, – parkų statybos ir vystymo srityje. Specialistai, jau įgyvendinę vėjo jėgainių projektus jūroje, ypatingai reikalingi. Tokių specialistų karjera sudaryta dešimtmečiams į priekį“, – teigia B. Petikonis-Šabanienė.
Šiandien „Ignitis grupės“ stebėtojų taryboje jau dirba 5 užsienio valstybių piliečiai. Vienoje iš pagrindinių grupės įmonių „Ignitis Renewables“ valdyboje taip pat įdarbintas vienas užsienietis, nuolat ieškoma naujų talentų. Iš viso „Ignitis grupėje“ dirba beveik 4 tūkstančiai darbuotojų, 2 iš užsienio pritraukti vadovai.
Vejamės Vakarų Europos šalis
Tarptautines vadovų atrankas vykdančios bendrovės „Amston“ vadovės Henrikos Bivainienės teigimu, Lietuva tampa vis patrauklesnė aukštos kvalifikacijos vadovams iš užsienio, tačiau Vakarų Europos šalys jiems kol kas dar mielesnės.
„Lietuva sparčiai vejasi išsivysčiusias valstybes gyvenimo kokybės prasme, tačiau kol kas dar atsiliekame atlygio, kosmopolitiškumo, darbo ar gyvenimo vietų pasirinkimo skirtinguose miestuose galimybėmis“, – teigia H. Bivainienė. Pasak jos, dažniausiai į Lietuvą atvyksta vadinamieji „meilės emigrantai“ – žmonės, kurie čia persikelia dėl partnerio ar partnerės karjeros. Kita, sąlyginai nedidelė grupė, yra specialistai ir vadovai iš Rytų šalių, kurie atvyksta čia tikėdamiesi geresnės ekonominės bei politinės padėties.
„Amston“ vadovės teigimu, vadovus ir specialistus iš užsienio labiausiai motyvuoja tie patys aspektai kaip ir lietuvius: darbo užmokestis, reikšmingos atsakomybės, galimybė mokytis ir tobulėti. „Aišku, užsieniečiams svarbus tarptautiškumas, komunikacijos kalba, galimybė lengvai bendrauti su akcininkais ir suprasti jų lūkesčius“, – pasakoja H. Bivainienė. Anot jos, yra atvejų, kai, pavyzdžiui, vidiniai įmonių renginiai vyksta vien lietuvių kalba, nes vadovai nenori su visais kalbėti anglų kalba. Tokiu atveju apie sėkmingą įtraukimą negali būti nė kalbos.
Pagrindiniai rūpesčiai, dėl kurių nerimauja, vadovai iš užsienio, pasak personalo specialistų, taip pat yra bendražmogiški. „Nerimą kelia kitokie papročiai, gyvenamoji vieta, kultūra, maistas, kalbos barjerai, galų gale – šeimos užimtumas, švietimo, sveikatos klausimai“, – sako „Ignitis renewables“ personalo vadovė.
B. Petikonis-Šabanienės teigimu, paradoksalu, bet vis dar nemažą vaidmenį renkantis dirbti ar nedirbti Lietuvoje lemia ir ne visų mėgstamas šiaurietiškas šalies klimatas.
Personalo profesionalės sutaria, kad darbdavys, norintis įdarbinti aukštos kvalifikacijos užsienietį, paprastai pasirūpina, kad visi buitiniai nesklandumai būtų sprendžiami efektyviai. Naujam darbuotojui padedama susirasti gyvenamąjį būstą, susitvarkyti dokumentus, suteikiama pagalba ieškant švietimo, sveikatos ar užimtumo paslaugų šeimos nariams.
