Vilniaus universitete surengtoje konferencijoje buvęs šalies vadovas antradienį sukritikavo dabartinę Lietuvos valdžią, kad ji nesugeba įtikinti kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių, jog Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma atominė elektrinė kelia grėsmę. Jėgainę prezidentas pavadino „atomine bomba“.
V.Adamkaus teigimu, Lietuva taip pat galėtų sutelkti regiono opoziciją Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtrai Baltijos jūros dugnu.
Lietuvai būtina kelti ne tik „Nord Stream 2“, bet ir Astravo klausimą ES viršūnių taryboje.
„Lietuvai būtina kelti ne tik „Nord Stream 2“, bet ir Astravo klausimą ES viršūnių taryboje, siekti sušaukti viso regiono politikos vadovų susitikimą, skirtą energetikai, įvardijant naujas grėsmes“, – kalbėjo prezidentas konferencijoje apie regioninį saugumą.
„Rusija baltarusių rankomis stato atominę bombą prie pat Vilniaus prieigų, o mes nesugebame įtikinti Europos šalių dėl mūsų susirūpinimo, nei tartis su artimiausiais kaimynais“, – teigė V.Adamkus.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad Rusijos įmonė „Rosatom“ atominę elektrinę prie Lietuvos – Baltarusijos sienos stato nesilaikydama saugumo standartų, nerimaujama, kad jėgainė gali kliudyti Lietuvai sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa. Minskas priekaištus dėl saugumo kategoriškai atmeta.
Lietuva priėmė įstatymą boikotuoti elektrą iš Astravo elektrinės, bet kai kurie ekspertai sako, kad šis žingsnis neturės daug prasmės, jei prie boikoto neprisidės kaimyninės šalys, visų pirma Latvija.
Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ sustiprins ES priklausomybę nuo dujų įmonės „Gazprom“. Ši jau tiekia apie trečdalį dujų Europai. Dujotiekis taip pat sumažintų Ukrainos kaip tranzito šalies svarbą, o tai suduotų smūgį provakarietiškai vyriausybei, susiduriančiai su kariniu ir ekonominiu Maskvos spaudimu.
„Nord Stream 2“ projekto rėmėjai sako, kad jis leis atpiginti dujas. Vystydama projektą su „Gazprom“ bendradarbiauja Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Austrijos įmonės.
