„Preliminarios sąskaitos už spalio mėnesį yra tokios: renovuoto namo 50 kv. metrų butas gali gauti šiek tiek didesnę nei 33 eurų sąskaitą už šildymą, o butas nerenovuotame name, suvartojantis daugiau šilumos energijos, gautų apie 55 eurus siekiančią sąskaitą.
Jei būtume likę prie dujų, sąskaitos būtų dvigubos. Butas renovuotame name gautų apie 60 eurų sąskaitą, nerenovuotame – daugiau nei 90 eurų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Benkunskas.
Jis pridūrė, kad likus prie šildymo dujomis kainos „būtų sunkiai suvokiamos.“
Pasak jo, spalio sąskaitose už šildymą pagrindinę kainos dalį – 83 proc. – sudarys fiksuota dedamoji, t. y. kuro sąnaudos, o 9,7 proc. – Vilniaus šilumos tinklų pastovios sąnaudos.
„Įmonė veikia efektyviai, jos išlaidos racionalios, bet taip yra, kad didžiąją dalį kainos sudaro kaštai, kuriuos patiriame už kurą, gaminantį šilumą“, – sakė V.Benkunskas.
-
Oficialu: mažiausiai elektros suvartojantys gyventojai tiekėjo galės nesirinkti dar trejus metus
-
Seimui pristatytas biudžetas: opozicija ir laidė priekaištus dėl „per didelio optimizmo“, ir norėjo daugiau paramos
-
Vilniečiai pašiurpo gavę sąskaitas už rugsėjį: „gyvatuko“ mokestis – dvigubai didesnis nei prieš metus
Vicemero teigimu, mazutas Vilniuje leis turėti gerokai mažesnes kainas nei kituose didmiesčiuose.
„Praėjusiais metais Vilnių kai kurie kaimynai mėgo pašiepti, o šiemet tarp didmiesčių esame antroje vietoje su savo kaina. Čia turbūt svarbu pabrėžti, kad kiti miestai, Kaunas, Panevėžys, šildosi biokuro pagrindu. Biokuras, palyginti su praėjusiais metais, pabrango dvigubai, dėl to kiti miestai turi gerokai išaugusias kainas ir netgi didesnes nei Vilnius”, – nurodė vicemeras.
Visgi mazuto naudojimas yra laikinas sprendimas, o kitą šildymo sezoną, pasak V.Benkunsko, Vilnius bus pasiruošęs nenaudoti iškastinio kuro, nes „Ignitis“ sostinėje baigs statyti kogeneracinę jėgainę.
Praėjusiais metais Vilnių kai kurie kaimynai mėgo pašiepti, o šiemet tarp didmiesčių esame antroje vietoje su savo kaina.
Jis taip pat pridūrė, kad gyventojai aukštas kainas jau galėjo pajusti apmokėdami sąskaitas už karštą vandenį, tiektą rugsėjį.
Plačiau apie tai galite skaityti čia: Vilniečiai pašiurpo gavę sąskaitas už rugsėjį: „gyvatuko“ mokestis – dvigubai didesnis nei prieš metus.
V.Benkunskas teigė, kad žemų kainų artimiausiu metu tikėtis nereikėtų, o gyventojai turėtų nusiteikti naujai aukštų kainų realybei.
Savo ruožtu Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) generalinis direktorius Gerimantas Bakanas ramino, kad mažasieris degutas kuro struktūroje per metus sudarys 36 proc., o didžioji dalis bus biokuras.
„Šilumą iš biokuro gamina ne tik VŠT, bet ir 7 Vilniaus mieste esantys nepriklausomi šilumos gamintojai. Dar ką reikia pastebėti – veikia vienas „Igničio“ valdomas kogeneracinės jėgainės blokas, kuris šilumą gamina iš atliekų“, – kalbėjo G.Bakanas.
Jis nurodė, kad Vilniui pavyko per trumpą laiką atkurti mazuto ūkį, atnaujinti garo padavimo sistemas.
Tiesa, V.Benkunskas pridūrė, kad kol kas leidimas mažasieriui mazutui deginti nėra gautas.
„Startuojame pirmadienį. Kadangi poreikis šilumos gamybai dar nėra didelis, kitą savaitę Vyriausybė turi baigti priimti sprendimus, kurie leis mums gal net kitos savaitės pabaigoje turėti galutinį sprendimą. Mazutas jau yra atvykęs“, – akcentavo vicemeras.
Gyventojai galės pasinaudoti mokėjimo atidėjimais
Vilniečiai, kuriems tai bus reikalinga, galės pasinaudoti mokėjimo atidėjimais: 50 proc. sąskaitos apmokės iš karto, o likusią – ne šildymo sezono metu.
„Taip pat yra padidintos valstybės remiamos pajamos, skirtos būtent šildymo kompensacijų ratui praplėsti. Čia matome, kad gavėjų ratas Vilniaus mieste gali augti ir maksimaliai siekti apie 53 tūkst. vartotojų.
Jei pernai kompensacijoms išleidome 8 mln. eurų, šiemet gali būti išleista 14 mln. eurų, jei vartotojai pasinaudos ir pateiks prašymą“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Jis pridūrė, kad prašant šildymo kompensacijos informaciją apie gaunamas pajamas užteks pateikti vieną kartą, o ne kas du mėnesius, kaip buvo anksčiau.
Šildymo sezonas prasidės pirmadienį
Sostinėje šildymo sezonas bus pradėtas nuo pirmadienio, spalio 17 dienos.
Pirmiausia šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.
Antrą ir trečią dienomis centralizuotas šildymas bus pradedamas tiekti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose, trečią-ketvirtą – Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.
Praėjusiais metais šildymo sezonas prasidėjo spalio 7 dieną.
Šildymo sezoną šią savaitę pradėjo Panevėžys ir Šiauliai, o Kaunas ir Klaipėda kol kas neapsisprendė.
