„Būtina pažymėti, kad jei siūloma neeilinėje Seimo sesijoje fiksuotą akcizo tarifo dalį nuo šių metų kovo 1 d. apmokestinti ne 13,94 Eur/t, kaip raginome mes, bet 41 Eur/t, tuomet pavasario sesijoje nefiksuota akcizo tarifo dalis (CO2 dedamoji), su kuria verslas sutinka, turėtų būti atidėta ne pusmečiui, o vieneriems metams – tai būtų iš tikrųjų kompromisinis sutarimas, uždarant šį klausimą,“ – teigia LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK pažymi, kad įgyvendinus Vyriausybės kanceliarijos pasiūlymą (41 Eur/t) SND vis vien būtų apmokestintos daugiau už visus kietus taršesnius kurus, išskyrus durpes, lignitą ir dyzeliną šildymui. Tuo metu viešai deklaruojama, kad vienas iš tokio reglamentavimo tikslų yra nustatyti, kad akcizai būtų suderinti atsižvelgiant į CO2 išmetimus ir aplinkos taršą.
Be to, kaip teigia V.Janulevičius, nei Vyriausybės kanceliarijos pasiūlymo (41 Eur/t), nei juo labiau Aplinkos ministerijos siūlymo (70,58 Eur/t) atveju nėra pakankamai atsižvelgiama į kaimyninių šalių, regiono situaciją. Vertinant šiandienos situaciją Latvijoje, Čekijoje ir Vengrijoje taikomas 0 Eur/t akcizo tarifas šildymo reikmėms verslui, Lenkijoje – 13,14 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t, Vokietijoje gamybinėms bendrovėms taikomas 27,55 Eur/t akcizo tarifas.
LPK primena, kad sausio mėn. LPK ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) išplatintame kreipimesi pabrėžiama, kad derėtų atsižvelgti į investicijų, jau atliktų į SND įrenginius, atsipirkimo laikotarpį ir užtikrinti, kad įmonės, siekusios mažinti gamtinių dujų kainų svyravimų įtaką įmonių veiklai, kuo mažiau nukentėtų dėl reguliavimo sąlygoto SND kainos augimo.
„Dauguma įrenginių suskubta įdiegti pernai, reaguojant į 2022 m. užklupusią energetinę krizę. Investicijų atsipirkimo laikotarpis vienais atvejais gali trukti ir dvejus, kitais – ir trejus metus. Dalis verslo, kurie neturi kitų alternatyvų, nuo šių metų pradžios jau moka rekordinį 304,10 Eur/t akcizo dydį, kuris pripažintas kaip neproporcingas ir neteisingas. Tad viena vertus džiaugiamės, kad Vyriausybė išgirdo verslo prašymus, tačiau atkreipiame dėmesį, kad į juos buvo įsiklausyta tikrai ne pilna apimtimi – primenu, jog CO2 dedamoji skaičiuosis papildomai prie fiksuotos 41 Eur/t tarifo dalies, reikia vertinti bendrą akcizo dydį (pvz., 2025 m. jis būtų 71,6 Eur/t, 2026 – 102,2 Eur/t, 2027m. – 132,8 Eur/t ir galiausiai iki 2030 m. išaugtų iki 224,6 Eur/t) (žr. 2 lentelę).
Tad atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės siūloma 41 Eur/t vis tiek pilnai neatitinka nei konkurencingumo išsaugojimo, nei palyginimo su kitokiu kuru sąlygų, siūlome bent jau CO2 dedamąją įvesti nuo 2026 m. sausio 1 d., o ne nuo 2025 m. sausio 1 d. ir ne nuo 2025 m. liepos 1 d., kad verslas turėtų laiko persiorientuoti ir atliepti aplinkosauginius tikslus, patirdamas kaip įmanoma mažesnius nuostolius ir neprarasdamas konkurencingumo“, – pažymi LPK prezidentas V. Janulevičius.
| Situacija: | 2024 m. | 2025 m. | 2026 m. | 2027 m. | 2028 m. | 2029 m. | 2030 m. |
| Jei akcizo tarifo pastovioji dalis – 13,94 Eur/t | 13,94 | 44,54 | 75,14 | 105,74 | 136,34 | 166,94 | 197,54 |
| Jei akcizo tarifo pastovioji dalis – 41 Eur/t |
41 (š. m. įsigaliojus | 71,6 | 102,2 | 132,8 | 163,4 | 194 | 224,6 |
2 lentelė. LPK skaičiavimai.
Visas bendras akcizo dydis (pastovioji (fiksuota) dalis ir kintamoji dalis (CO2 dedamoji) kartu) Eur/t SND pamečiui, priklausomai nuo skirtingos svarstomos pastoviosios akcizo tarifo dalies.
