2022 07 20 /14:52

V.Sinkevičius apie galimą dujų krizę: yra gerasis ir blogasis scenarijai

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Europos Komisijos rekomendacija Bendrijos šalims per aštuonis mėnesius sumažinti dujų vartojimą 15 proc. yra „laikinas, bet savalaikis žingsnis“, leisiantis išgyventi žiemą be rusiškų dujų.
Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Jis teigia, kad „namų ūkiams Europoje dujų šiemet nepritrūks“, tačiau įspėja, kad nėra abejonių, jog Rusija vėl imsis dujų tiekimo sumažinimo ar bet tiekimo nutraukimo.

„Rusija neabejotinai ruošia Europai eilinę dujų sumažinimo arba nutraukimo dovanėlę žiemai. Iliuzijų, kad gali būti kitaip, nėra. Viso rusiškų dujų kiekio šiandien pakeisti nerusiškomis neįmanoma, todėl šiandien reikia ne tik ieškoti daugiau dujų, bet ir pradėti jas taupyti“, – BNS trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Pasak V.Sinkevičiaus, prevenciškai nesiimant veiksmų dėl dujų trūkumo blogiausiu scenarijumi Bendrijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuktų 1,5 proc.

Pasak jo, šiuo metu ES dujų saugyklos yra užpildytos 63 proc., o 80 proc. tikslas tikriausiai bus pasiektas net be rusiškų dujų.

„Dujų tiekimas į ES diversifikuojamas: suskystintų gamtinių dujų importas išaugo 60 proc. – JAV tapo viena pagrindinių SGD tiekėjų Europai, taip pat pasirašyti memorandumai su Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu, o importas vamzdynais iš Norvegijos išaugo 8 proc., iš Kaspijos jūros – 70 proc.“, – aiškino EK narys.

Pasak eurokomisaro, valstybės taupyti kol kas raginamos savanoriškai, tačiau paskelbus ekstremalią situaciją, rekomendacijos taptų privalomos visoms ES narėms.

Anot V.Sinkevičiaus, ruošiamasi gerajam ir blogesniems scenarijams. Šiuos scenarijus jis aptarė savo paskyroje „Facebook“.

Gerasis scenarijus

Valstybės narės privalėtų atnaujinti esamus nacionalinius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kad būtų nustatytos konkrečios dujų vartojimo mažinimo priemonės.

Reikėtų mažinti biurų, viešųjų ir komercinių pastatų bei atvirų erdvių šildymą. Šiuo atžvilgiu labai svarbus valdžios institucijų vaidmuo, nes būtent viešieji pastatai sunaudoja 30 proc. energijos.

Siūloma taupyti vėdinimui naudojamą elektros energiją tose šalyse, kur elektros energija gaminama panaudojant dujas.

Kviečiama skatinti gyventojus taupyti energiją buityje, kiek tai įmanoma. Dėl paprastų ir reikšmingų nepatogumų nesukeliančių elgsenos pokyčių galima sutaupyti apie 11 mlrd. kubinių metrų dujų.

Pramonė dėl kainų dujų vartojimą jau sumažino 5 proc., palyginti su ankstesniais metais. Ši tendencija privalo išlikti ir greičiausiai išliks natūraliai, nes esant tokios dujų kainom, pramonė sieks taupyti, optimizuoti dujų srautus, ieškoti kitų energijos šaltinių.

Raginama pasiruošti laikinai energijos poreikį kompensuoti kietuoju kuru ar branduoline energetika. V.Sinkevičius pripažįsta, kad tai nėra gerai aplinkai, tačiau, anot jo, negalima palikti žmonių šalti ar be darbų, jei pramonė negaus pakankamai energijos. Be to, taršus kuras turėtų būti pati paskutinė išeitis, kai nebėra kitų alternatyvų.

Blogasis scenarijus

Jei paaiškėtų, kad dujų vartojimas didesnis nei pasiūla ir tai gali turėti rimtų pasekmių, Europos komisija bent 3 valstybių prašymu gali skelbti ES lygio ekstremalią situaciją ir nustatyti privalomą 15 proc. dujų mažinimo tikslą. Tuomet šalys narės turės imtis privalomų griežtesnių taupymo priemonių.

Jei su dujų trūkumu susidurtų viena ar kelios šalys, Europos Komisija imsis koordinuoti papildomą dujų tiekimą iš didesnes atsargas turinčių šalių, kaip tai įvyko Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Pandemija buvo valdoma solidariai, dujų krizė irgi turi būti valdoma solidariai.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./LNG terminalas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./LNG terminalas

V.Sinkevičiaus teigimu, blogiausio scenarijaus atveju Komisija Lietuvos prašytų dujomis dalintis su Baltijos regiono valstybėmis.

„Lietuvoje esantis SGD terminalas esant kritinei situacijai galėtų tapti viso regiono energetinio saugumo garantu“, – teigė eurokomisaras.

Be to, tikėtina, kad ši krizė tęsis ne tik šiuos metus, todėl reikėtų spartinti ir ilgalaikių priemonių, apie kurias jau senokai kalbama Europos žaliojo kurso kontekste, įgyvendinimą. Tai yra atsinaujinančių išteklių energetikos ir energetinio efektyvumo projektai.

„Taip, dujų krizė nėra malonu, bet palyginti su tuo, kas vyksta Ukrainoje, tai tik mažas nepatogumas“, – pabrėžė eurokomisaras.

V.Sinkevičiaus teigimu, nors trečiadienį paskelbtos EK dujų krizės gairės yra patariamojo pobūdžio, ES valstybės jas turėtų įgyvendinti nelaukdamos, kol jos taps privalomos.

„Dabar saugyklos yra neblogoje situacijoje ir tas dujų kiekis didėja, bet mes turime turėti kuo didesnį buferį ir ateinančiai žiemai, kad nepasitiktume su visiškai nutrauktu tiekimu iš Rusijos ir visiškai tuščiomis saugyklomis. Dėl to rekomendacijas raginama įgyvendinti nelaukiant krizinės situacijos“, – pabrėžė eurokomisaras.

EK trečiadienį paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

ES vykdomosios valdžios institucija savo pareiškime taip pat prašo Bendrijos nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis