Vyriausybė trečiadienį be konkurso suteikė leidimą bendrovei „LL Investicijos“ Vakarų Lietuvoje viename plote žvalgyti angliavandenilius. Šią bendrovę anksčiau iš dalies valdė „Chevron“.
Jei tame plote būtų rasta skalūnų dujų, jas išgauti būtų įmanoma ir uolienų plėšymo būdu, tai 15min pirmadienį patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos atstovas, ką tik kadenciją baigęs vadovas Jonas Satkūnas.
„Gali būti panaudojamas ir hidraulinis uolienų plėšymas, jei ten bus rasta kas nors. Tikrai niekas nedraudžia to daryti“, – naujienų portalui teigė J.Satkūnas.
15min žiniomis, po publikacijos „valstiečių“ frakcijoje kilo nepasitenkinimas, nes kai kurie jai priklausantys Seimo nariai buvo „Chevron“ išvarymo iš Lietuvos autoriai.
„Tuo metu aš buvau universiteto docentas, ir mes su studentais rašėm peticijas, rinkome parašus, kad uolienų ardymo nebūtų, kad būtų sugriežtinta tvarka, tada pasitraukė „Chevron“, o dabar sužinome, kad to niekas nedraudžia. Mane tai labai nustebino“, – 15min sakė „valstiečiams“ priklausantis parlamentaras Mindaugas Puidokas.
Kai kurie Seimo nariai kreipėsi į frakcijos lyderį Ramūną Karbauskį, kuris, 15min žiniomis, nebuvo informuotas apie Vyriausybės sprendimą suteikti leidimą be konkurso.
Klausimų sulaukė ir „valstiečių“ deleguotas aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kurio ministerija ir parengė leidimo suteikimo projektą. Po pokalbio su ministru Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „viešojoje erdvėje pasigirdo interpretacija, kad šis leidimas gali būti taikytinas ir skalūnų dujoms. Tai visiškai prasilenkia su tiesa“.
Pasak pranešime cituojamo ministro, „leidimai tirti ir naudoti skalūnų dujas Lietuvoje nėra išduodami ir nebus“.
15min primena, kad Lietuvos geologijos tarnyba yra kontroliuojama Aplinkos ministerijos.
„Valstietis“ M.Puidokas sakė, kad tam, jog ateityje nekiltų interpretacijų, Seime bus registruojama įstatymo pataisa, draudžianti šalyje skalūnų dujų gavybą.
JAV energetikos korporacija "Chevron" iš Lietuvos pasitraukė 2013 metais po vietos gyventojų ir žaliųjų protestų dėl planų žvalgytis dujų ir naftos naudojant hidraulinį uolienų plėšymą. Kompanija pradiniame etape į žvalgybą žadėjo investuoti 80 milijonų litų.
