„Yra naftos įmonės, kurios įpareigotos padaryti tam tikrus gręžinius, pagal anksčiau gautą licenciją ir ten yra šiek tiek paradoksiška situacija. Jeigu įmonės nepadarys tų gręžinių, tai iš jų turėtų būti atimta licencija, o jie tų gręžinių padaryti negali todėl, kad nesuranda bendros kalbos su žemės savininkais. Tai tas susitarimo arba konflikto sprendimo mechanizmas mūsų valstybėje kol kas nėra iki galo tobulas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V.Mazuronis.
Pasak jo, pagal įstatymus, iškasenos priklauso valstybei, tačiau žemė virš jų – gyventojams, todėl atsiranda galimybė pasipelnyti.
„Jeigu žmogus įsivaizduoja, kad iš to gali pasipelnyti, manau, kad šiandien įstatymai tokias sąlygas sudaro“, – tvirtino ministras.
Jis teigė, kad pirmiausia turėtų vykti derybos tarp žemės savininkų ir įmonių. Jeigu jiems nepavyktų susitarti, ginčą turėtų spręsti teismas.
„Aš manau, kad šis klausimas turėtų spręstis labai paprastai. Pirmiausia turėtų vykti susitarimas tarp žemės savininko ir tų gelmių norėtojo vartot, ar turinčio licenciją. Jeigu toks susitarimas neįvyksta, tai turėtų būti sudaryta galimybė kreiptis į teismą, teismas įvertinęs situaciją galėtų priimti sprendimą, paimt tą žemės sklypą visuomenės reikmėms, atlyginant žemės savininkui rinkos kaina“, – tvirtino V.Mazuronis.
Ginčas dėl ketinimų Lietuvoje išgauti skalūnų dujas kilo po to, kai Žygaičių, Aukštupių, Sartininkų kaimų Tauragės rajone gyventojai, į kurių žemes patenka teritorija, kurioje ketinama atlikti žemės gelmių tyrimus, nuogąstauja, kad atliekant žvalgymus, gali būti sugriauta melioracijos sistema, užterštas požeminis vanduo. Šiame rajone ketinama išžvalgyti apie tūkstantį sklypų.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas praėjusią savaitę paskelbė, kad per per dvi savaites apsispręs, kokius siūlymus teikti Vyriausybei dėl skalūnų dujų. Keli komiteto nariai paragino stabdyti skalūnų dujų žvalgybos konkursą.
JAV energetikos bendrovė „Chevron“ vienintelė pateikė paraišką tarptautiniam skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Šilutės-Tauragės plote vakarų Lietuvoje konkursui. Jei „Chevron“ bus pripažinta konkurso laimėtoja, ji į žvalgybos darbus 1,8 tūkst. kvadratinių kilometrų plote turės investuoti ne mažiau kaip 80 mln. litų.
Speciali darbo grupė, įvertinusi geologų preliminarius vertinimus dėl skalūninių dujų išteklių Lietuvoje, užpernai lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Lietuvoje galbūt yra dideli skalūninių dujų ištekliai.
