Pavyzdžiui, investicijos į 200 megavatų galios elektros kaupimo įrenginius siektų 100 mln. eurų, o į vėjo jėgainių Baltijos jūroje prijungimą prie elektros perdavimo tinklo sausumoje – 90 mln. eurų. Šie projektai įrašyti Finansų ministerijos pristatytame Ateities ekonomikos DNR plane.
Energetikos ministerija BNS nurodė, kad baterijos reikalingos atsinaujinančių energijos išteklių integravimui bei didėjančiam gamybos poreikiui iki ir po sinchronizavimo, sisteminių paslaugų užtikrinimui.
Ministerija jau yra pateikusi derinti Vyriausybės nutarimo projektą, pagal kurį numatyta konkreti vieta vėjo jėgainių parkams Baltijos jūroje. Aukcionas jų vystytojams bus skelbiamas 2023 metais.
Kai kurie užsienio ekspertai BNS yra sakę, kad Vokietijoje, Olandijoje ar Danijoje valstybė pasirūpina vėjo parkų integravimu į sistemą, dėl to ir sąlygos investicijoms į jūros vėjo energetiką ten palankesnės.
Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.
Ateities ekonomikos DNR plane numatyta ir daugiau investicijų, pavyzdžiui, elektros gamybai panaudoti dujų garus Klaipėdos SGD terminale, suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimui kitais energijos šaltiniais – tam siūloma po 10 mln. eurų.
Klimato kaitai ir energetikai jau suplanuota 608 mln. eurų investicijų, o naujos ir papildomos investicijos sieks dar 324 mln. eurų.
Iš viso penkioms prioritetinėms kryptims per pusantrų metų (nuo šių metų liepos iki kitų metų pabaigos) planuojama išleisti apie 6,3 mlrd. eurų (beveik 4,5 mlrd. eurų – jau suplanuotos investicijos, o 1,8 mlrd. eurų – naujos ir papildomos investicijos iš valstybės biudžeto ir ES fondų naujojo laikotarpio lėšų).
