Atsižvelgdama į pastaraisiais metais vėjo elektrinių parkuose įvykusius kelis incidentus, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) skelbia burianti specialią darbo grupę, kuri sieks užtikrinti aukščiausius saugumo standartus plėtojant vėjo elektrinių projektus.
Pasak LVEA vadovo Lino Sabaliausko, per pastaruosius metus užfiksuotus kelis su vėjo elektrinėmis susijusius incidentus asociacija vertina rimtai ir ieško sprendimų, kurie padėtų užkirsti jiems kelią.
Jis teigė, kad asociacijoje yra narių kurie turėjo incidentų ir turi patirties juos valdant kitose šalyse. „Kuriame tokią grupę, kad jie dalintųsi informacija. Jūs [žurnalistai] ir institucijos turi pagrįstų klausimų, tačiau neturi patirties – todėl ir kuriame tokią grupelę, kad ji šią nišą užpildytų. Kad galėtume pasakyti – ar tai iš gamintojo kilusi problema, ar tai aptarnavimo problema“, – 15min kalbėjo L.Sabaliauskas.
Jis teigė, kad asociacija tokią grupę kuria reaguodama į trečiadienio incidentą Tauragės rajone.
Kaip jau skelbėme, trečiadienio vakarą Tauragės rajone sulūžo bendrovei „Energogrupė“ priklausanti ir įmonės „Enercon Services Lietuva“ prižiūrima vėjo jėgainė.
Tikslių priežasčių, kodėl įvyko incidentas, „Energogrupė“ vadovas Justinas Vilpišauskas nežinojo, kadangi tyrimas prasideda tik šiandien.
„Dėl ko taip įvyko, šiai minutei negaliu pasakyti – vyksta tyrimas, atskrenda ir ekspertai iš Vokietijos. Faktas yra tas, kad ji nebuvo veikianti – ji buvo techninio aptarnavimo stadijoje. Matėte, ten ir kranai stovėjo. Manau, kad įvykis galėjo būti ne technologinis, o susijęs su žmogiška klaida, bet šiandien tvirtai teigti sunku, nes vyksta tyrimas“, – 15min kalbėjo J.Vilpišauskas.
Tauragės rajone sulūžusios vėjo jėgainės savininkė „Energogrupė" nėra LVEA nariai, tačiau L.Sabaliauskas dėl to didelių problemų nemato.
„Jie kažkada buvo asociacijos nariai, bendraujame ne asociacijos formate. Tačiau tą informaciją teiksime visiems kam reikia. Ne visi savininkai yra nariai, bet mes juos visus pažįstame bent jau per įrengimų gamintojus. Tik, žinote, visos įmonės laiko informaciją savo komercine paslaptimi ir ja nesidalina – kad ja dalintumėmės ir galėtume pasiekti bent jau asociacijos mastu reikalingas ir organas“, – kalbėjo L.Sabaliauskas.
L.Sabaliauskas: iki 2022 m. nebuvo jokių incidentų
Poreikį stiprinti vėjo elektrinių darbų rangos ir saugos aspektus natūraliai diktuoja ir vėjo energetikos plėtra – per pastaruosius penkerius metus vėjo elektrinių kiekis šalyje išaugo 2 kartus, o įgyvendinus šiuo metu vystomus projektus jų skaičius dar labiau augs.
Tauragės incidentas – jau antras kartas per pastarąjį pusmetį, kai vėjo jėgainės lūžta. Gegužę panašus atvejis įvyko Akmenėje, kai lūžo bendrovei „Enefit“ priklausanti jėgainė. Dar anksčiau, 2022 m. kovą jėgainės turbina į žemę rėžėsi Anykščių rajone. Visais šiais atvejais nukentėjo, ne veikiančios, o montuojamos arba remontuojamos jėgainės
„Visų pirma, reikia pabrėžti, kad per 20 metų Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės neturėjo jokių incidentų – iki 2022 m. Tokie atvejai nutinka tik jėgainių statybų ar remonto metu, kas leidžia kalbėti apie žmogiškąjį faktorių ir jo veiksmų pasekmes, įrengimų gamybos, statybos ir priežiūros procesuose. Todėl, matydami augantį poreikį stiprinti jėgainių darbų rangos ir saugos klausimus, nusprendėme burti specialią darbo grupę, kuri skirs daugiau dėmesio įstatyminės bazės stiprinimui ir gerųjų praktikų diegimui, kad incidentų tikimybė būtų sumažinta iki minimumo“, – komentuoja L. Sabaliauskas.
Jis teigė, kad įgyvendinus naująją iniciatyvą, tarp narių būtų dalijamasi informacija apie incidentus kitose šalyse ir kaip jų išvengti.
„Su mumis gamintojai pasidalina informacija, kas buvo nutikę Švedijoje, Vokietijoje. Tas rekomendacijas mes pateiksime toms kompanijoms, kurios vykdo aptarnavimą, jos dalinasi su savo rangovais. Kad turi kraną, dar nereiškia, kad gali dirbti prie vėjo elektrinės“, – kalbėjo L.Sabaliauskas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad kompanija „Strėlė Logistics“, kurios kranas nukentėjo Tauragės rajono incidento metu, turi pakankamai patirties tokiems darbams ir yra sėkmingai įrengusi ne vieną elektrinę.
L.Sabaliauskas 15min kalbėjo, kad vėjo elektrinių technologijos sparčiai keičiasi – prieš penkiolika metų 100 m rotoriaus diametras atrodė labai įspūdingai, tačiau dabar diegiamos jėgainės turi ir 160 m rotoriaus diametrą.
„Šiuo atveju elektrinė yra jau 12-15 metų. Galbūt jau kažkas užmiršta. Kai tokios elektrinės buvo statomos, Lietuvoje tokio aukščio bokštų nebuvo. Kaip su juo elgtis ir ką daryti – dar vyksta tyrimas – tos patirties nėra. Žiūrime, kas Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, jų patirtį naudojame. Jeigu jos yra. Bet jei tos patirties nėra visame sektoriuje, galbūt mes būsime pirmieji, kurie dalinsis“, – 15min kalbėjo LVEA vadovas.
LVEA: paskutinis incidentas parodė, kad saugos atstumo užtenka
Naujai statomoms jėgainėms keliamas reikalavimas išlaikyti mažiausiai vieno stiebo aukštį atitinkantį atstumą iki kitų statinių. „E energija“ grupės vadovo, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) Tarybos pirmininko Gedimino Ulozos vertinimu, paskutinis incidentas parodė, kad tai yra pagrįstas atstumas, saugumui užtikrinti.
„Saugumas yra kertinis aspektas, kurį turime užtikrinti vėjo energetikos projektuose. Steigiamoje darbo grupėje planuojame atsižvelgiant į gerąsias užsienio praktikas parengti rekomendacijas Lietuvos vystytojams ir rangovams, kad didintume darbų saugos kokybę visuose šalyje plėtojamuose vėjo energetikos projektuose. Esant poreikiui taip pat inicijuosime rekomendacijas ir įstatymų rengėjams, nes augant vėjo energetikos apimtims atitinkamai turėtų būti atsižvelgiama ir į naujas tendencijas, reikalavimus, tiek jėgainių statybas, tiek jų techninę priežiūrą vykdantiems rangovams“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas G. Uloza.
