„Nuo 2017 iki 2020 metų turime įvertinti rinkos galimybes ir atlikti įtakos aplinkai tyrimus“, – „Verslo žinių“ surengtoje Baltijos energetikos konferencijoje antradienį Vilniuje kalbėjo Ž.Vaičiūnas.
Anot jo, sprendimus, atveriančius kelią skelbti konkursus, Vyriausybė turėtų priimti 2020-aisiais, o konkursų galima tikėtis 2021-2022 metais.
„Taip pat noriu aiškiai pabrėžti, kad privalome būti atviri regioninio bendradarbiavimo iniciatyvoms (...). Regiono šalys, ar tai būtų Latvija, ar Estija, turės susėsti prie stalo ir apgalvoti, kad galbūt būtų racionalu vykdyti regioninius planus“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
Prieš metus ministras sakė pasiūlęs didžiausioms Europos vėjo energetikos kompanijoms – „Vestas“, „Siemens Gamesa“, „Enercon“ ir „Vatenfall“ – investuoti Lietuvoje, tačiau šalis užsienio kompanijas domina kaip regionas, nes keli šimtai megavatų vienai valstybei, pasak Ž.Vaičiūno, būtų brangu.
Kita vertus, pasak energetikos ministro, Lietuva pirmiausia turi išnaudoti vėjo energetikos potencialą sausumoje. Iki 2020 metų vėjo elektrinėms numatoma skirti papildomą 250 megavatų galios kvotą (dabartinė 500 MW kvota jau išnaudota), o ši energijos rūšis taps pagrindine Lietuvoje.
Šalies teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.
Naujoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje planuojama, kad iki 2025 metų ne mažiau kaip 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sudarys ne mažiau kaip 5 TWh.
