Numatyta, kad vėjo parkų įrengtoji galia siektų 700 MW, jie pagamintų apie 2,5-3 TWh elektros per metus, arba 25 proc. dabartinio šalies poreikio.
„Jūrinis vėjas bus naujas ir reikšmingas lūžio taškas Lietuvos energetikoje, kadangi elektros energijos gamyba iš jūrinio vėjo yra efektyvesnė ir turi didesnį potencialą nei sausumoje. Šioje srityje prasidės arši konkurencija dėl investicijų ir turime tam kuo geriau pasiruošti“, – pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Teigiama, kad efektyviausia parkų teritorija Baltijos jūroje siektų 137,5 kv. kilometrus, atstumas iki kranto – apie 29 kilometrai, vidutinis jūros gylis – 35 metrai, vėjo greitis – apie 9 metrai per sekundę.
Pirmuosius aukcionus statyti vėjo parkus Baltijos jūroje planuojama skelbti 2023 metais, pradėti gaminti elektrą jei turėtų iki 2030 metų.
Jei Vyriausybė pritartų, Energetikos ministerija iki birželio 1 dienos parengtų įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos šioms elektrinėms schemą ir vėliau suderintų ją su Europos Komisija.
Be to, tinklams, sujungsiantiems elektrines jūroje, įrengti gali prireikti iki aštuonerių metų, todėl siūloma pavesti „Litgrid“ pradėti parengiamuosius darbus.
Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje kol kas nėra nė vieno vėjo parko.
