D.Korsakaitė Kainų komisijos pirmininke dirbo 2010–2015 m., jos kandidatūrą tvirtinti Seimui 2010 m. pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau, pasak šaltinių, gana greitai valstybės vadovė nusivylė D.Korsakaite ir kritiškai vertino jos veiklą.
Pagal 15min gautą dokumentą matyti, kad 2016 m. gruodžio 16 d. D.Korsakaitė pateikė parodymus Vašingtono tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID), kuriame užregistruotas „Veolia“ ieškinys prieš Lietuvą, siekiant prisiteisti 100 milijonų eurų.
Pribloškiantis liudijimas
D.Korsakaitė teigia, kad „Lietuvos Respublikos prezidentė (Prezidentės administracija), D.Korsakaitei dirbant Komisijos pirmininke, siekė nesąžiningai manipuliuoti ieškovui („Veolia“ – „Vilniaus energija“) nustatytais šildymo tarifais“.
„Prezidentės administracija kartu su ministro pirmininko tarnyba darė politinį spaudimą Komisijai, siekiant nacionalizuoti UAB „Vilniaus energija“ sutaupytas lėšas“, – teigiama parodymuose.
D.Korsakaitė savo liudijime taip pat teigia bijojusi, kad prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) prieš ją gali pradėti politiškai motyvuotą tyrimą.
Šie parodymai idealiai atitinka „Veolia“ ieškinį. „Veolia“ kaltina Lietuvą kenkimu bendrovei, šmeižtu, turto nusavinimu. „Veolia“ dukterinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ viešoje erdvėje nuolatos kaltinamos lupikavimu, į „Vilniaus energiją“ per padidinamąjį stiklą žiūri teisėsauga, pradėjusi nemažai tyrimų. Bendrovė nuolat konfliktuoja su valstybės institucijomis.
„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo“, – taip skambiai apie „Vilniaus energijos“, „Litesko“ ir kitų susijusių bendrovių veiklą 2014 metais yra pareiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
D.Korsakaitė meta šešėlį ir teisėsaugai
Arbitražo bylos ištraukose aiškėja ir daugiau detalių – D.Korsakaitė liudijo, kad „Veolia“ grupės įmonėms Lietuvos teisėsaugos institucijos pateikė kaltinimus, nors VKEKK ekspertai paskelbė ataskaitą, kuri nepatvirtino teiktų kaltinimų.
D.Korsakaitė kritiškai vertina ir 2016 m. VKEKK teiktas išvadas bei nurodė savo nuomonę grindžiančius argumentus.
Be to, Kainų komisija kaltina „Vilniaus energiją“ permokėjus už biokurą, kai bendrovė jį pirko ne biržoje, o iš „Icor“ valdomos bendrovės „Pirmoji galimybė“ (buvusi „Bionovus“).
2016 m. VKEKK pranešė nustačiusi, kad nuo 2012 iki 2014 metų šildymą sostinei tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ į šilumos kainas nepagrįstai įtraukė 24,3 mln. eurų. Iki Vilniaus šilumos ūkio nuomos pabaigos 2017 m. balandį vartotojams buvo grąžinti 6 mln. eurų, bet dar 18 mln. eurų pakibo ore.
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos nariui, koncerno „Icor“ vadovui Andriui Janukoniui, buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacreste'ui ir bendrovės prezidentui bei „Icor“ akcininkui Linui Samuoliui, primena BNS. Jie įtariami, kad neteisėtai manipuliuojant dujų kainomis vartotojams buvo padaryta daugiau nei 2,9 mln. eurų žalos.
Atsisako komentuoti
Šiuo metu D.Korsakaitė pagal Europos Komisijos ir USAID programą dirba Ukrainoje. 15min pavyko su ja susisiekti, tačiau buvusi VKEKK pirmininkė nebuvo kalbi.
„Seniai Lietuvoje neturiu jokios veiklos“, – teigė D.Korsakaitė ir daugiau komentarų ji nepateikė.
Prezidentūra savo komentaro taip pat neišsakė.
„Nei teismų, nei tarptautinių arbitražų procesų Prezidentūra nekomentuoja“, – atsakė Prezidentės spaudos tarnyba.
„Vilniaus energijos“ atstovai nepaaiškino, kokiu būdu buvo gauti tokie liudijimai prieš Lietuvą.
„Dabar visi pasisakymai arbitražo klausimais turi būti suderinti su Paryžiaus biuru. Tai supraskite, aš negaliu nieko sakyti nesuderinęs. Aš suprantu, čia normalūs klausimai, bet pas mus yra tokia procedūra, visi pasisakymai turi savo pasekmes“, – 15min sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
V.Jankauskas tikina, kad jo liudijimas pritemptas prie konteksto
Vašingtono arbitražo byloje pateikiami ir dar vieno buvusio VKEKK pirmininko – prof. Vidmanto Jankausko – liudijimai. Jis pernai gruodį arbitražui teigė, kad buvo valdžios persekiojamas už parodymus apie „Vilniaus energijos“ veiklos reguliavimą. Mat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo „neva melagingų parodymų“.
Tačiau 15min V.Jankauskas patikino, kad įrašytas žodis „persekiojamas“ yra gerokai per griežtas.
„Tokie čia ir persekiojimai, šis žodis, pasakyčiau, netinkamas. Dalykas toks, kažkada aš buvau apklaustas FNTT, gal kokiais 2012 m., tai yra praėjus kokiems aštuoneriems metams po tų įvykių, apie kuriuos mane klausė. Aš nežinojau, ko manęs klaus ir nebuvau pasiruošęs. Kai manęs paklausė, į vieną klausimą atsakiau teisingai, į kitą neteisingai. Vėliau, kada buvo teismo procesas, savo parodymus teisme pakeičiau – pasakiau, kad suklydau, nes neprisiminiau“, – aiškina V.Jankauskas.
Jis aiškina, kad prieš teismo posėdį turėjo laiko pasiruošti, peržiūrėti teisės aktus, nutarimus.
„Na tada ir prasidėjo tyrimas prieš mane dėl melagingų parodymų. Tokia ta ir istorija. Aš iš tikrųjų pakeičiau parodymus, bet nemaniau, kad tokios bus pasekmės, kad galima paskui prieš mane pradėti ieškinį. Buvau apklaustas, bet vėliau gavau policijos raštą, kad byla nutraukta, manau, labai aiškiai paaiškinau, kodėl parodymus pakeičiau“, – sako V.Jankauskas.
Jis nesupranta, kodėl toks jo liudijimas galėtų būti naudingas „Veolia“.
„Čia šiuo atveju nėra jokio tiesioginio ryšio. Tiesiog gal jie čia nori pasakyti, kad visokiais būdais viskas, ką tik buvo galima prieš „Vilniaus energiją“, buvo toleruojama ir skatinama, – vertina V.Jankauskas. – Žodis per griežtas. Bet žmogus juk irgi turi teisę prisiminti ir pasitaisyti, jei ką ne taip pasakė. Aš tik tiek manau. O tuoj iškart kelti bylą, tai negražiai atrodė.“
Jis paaiškina, kad buvo apsirikęs FNTT apklausoje dėl gamtinių dujų kainos apskaičiavimo šilumos kainoje.
„Anksčiau į kainų skaičiavimus būdavo dedama dujų vidutinė rinkos kaina ir jeigu kam pavykdavo pigiau nusipirkti, tai jau būdavo įmonės išlošimas, o jeigu kam nepavykdavo arba netgi per brangiai mokėdavo – tai irgi įmonės bėda. Buvo šiokia tokia laisvė įmonėms stengtis ieškoti, kur pigiau, to išlošimo jos vartotojams neperleisdavo. O aš iškart FNTT buvau pasakęs, kad mes perskaičiuodavome kainas. Bet, matot, čia buvo 2003-ieji, labai seni laikai, po to perėjome prie visai kitokios kainų apskaičiavimo tvarkos“, – teigia V.Jankauskas.
Mato silpną Lietuvos vietą
V.Jankauskas įžvelgia ir silpnybių Lietuvos pozicijoje Vašingtono arbitražo byloje.
„Vieną dalyką tai aš akivaizdžiai matau, kur Lietuvos pusės yra silpnoji vieta. Gal čia savivaldybės kaltė, gal ministerijos, kad jie nepradėjo iškart apie tai kalbėti. Tai įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad monopolistas, taip pat ir „Vilniaus energija“, šilumą tiekia iki namo, o viskas, kas namo viduje, jau yra namo gyventojų atsakomybė ir reikalas“, – sako V.Jankauskas.
Naujas reguliavimas, pasak jo, sukūrė problemą – „Vilniaus energija“ buvo atlikusi investicijas į individualius šilumokaičius.
„Kiekviename namo rūsyje yra įrengti šilumos punktai. Ir jie („Vilniaus energija“ – red.) buvo labai daug investavę į juos. Nežinau, ar tai 100 milijonų eurų, ar kitas skaičius. Daug jų priklausė „Vilniaus energijai“. Ir kada juos atskyrė pagal įstatymą, visi šie įrenginiai pakibo ore. Jie lyg ir liko „Vilniaus energijos“, bet tarsi tapo nebe jos, nes turėjo būti atskyrimas“, – sako V.Jankauskas.
Pasak jo, teisinis reguliavimas turėjo būti geresnis – turėjo būti sutarta, kaip šilumos punktai perimami, kaip už juos atsiskaitoma.
„Pagal tarptautinę praktiką investicijos yra šventas reikalas. Ir jeigu tikrai įmonė tas investicijas padarė, tai jos turi būti įvertintos, negalima jų nusavinti. Tai šioje vietoje, manau, tikrai yra silpna vieta“, – sako V.Jankauskas.
Jis patikino, kad jam dirbant kainų komisijos pirmininku iki 2007-ųjų metų bendravimas su „Vilniaus energija“ buvo „normalus“ ir „nei savivaldybė, nei komisija, nei ministerija problemų neturėjo“.
