V.Lembutis teigė, kad rūmams priklausančios įmonės ir dalis kitų Lietuvos verslų šiuo metu laukia aiškių Vyriausybės sprendimų dėl aukštų enegetikos kainų.
Jis teigė manantis, kad prie veiklą jau sustabdžiusių didžiųjų pramonės įmonių, tokių kaip trašų gamintojai „Lifosa“, „Achema“ ar „Grigeo Klaipėda“, gali prisijungti naujų.
Praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius 15min teigė žinantis bent 12 įmonių, kurios dėl aukštų energetikos išteklių kainų yra pilnai ar dalinai sustabdžiusios savo veiklą.
„Aš manau, kad su kiekviena savaite jų [veiklą stabdančių įmonių] skaičius didės. Šiuo metu daug įmonių laukia iš Vyriausybės sprendimų. Kai kurios įmonės yra dalinai sustabdžiusios veiklą ir laukia, kas bus toliau“, – kalbėjo V.Lembutis.
Jis teigė neseniai bendravęs su neįvardintomis asociacijomis, kurių atsakymai būdavo panašūs – jeigu iki mėnesio pabaigos nebus aiškaus plano, kaip sumažinti energetinių išteklių kainų naštą, spręs kaip kardinaliai sumažinti savo veiklos apimtis.
„Kai kurie, net didieji pramonės gigantai, sprendžia kaip iškelti veiklą į kitas šalis. Lenkija šiai dienai pademonstravo didelę lyderystę šitoje srityje, ir energetikos kainose, ir naftos kainose. Ir nemažai mūsų verslų tikrai žiūri, ir svarsto, kaip būtų galima iškelti gamybą arba sandėliavimą į kitas šalis, šiuo atveju Lenkiją“, – sakė jis.
Klaipėdos PPAR Prezidentas Vladas Pleskovas antrino, kad neseniai tarp rūmų narių buvo atlikta apklausa ir 71 proc. įmonių didžiausiu iššūkiu įvardijo būtent elektros energijos kainas.
Anot rūmų prezidento, jeigu elektros kainų lygis nenusileis, šios įmonės planuoja dalinai arba pilnai stabdyti veiklą.
Konferencijoje kalbėję PPAR vadovai teigė, kad verslui fiksuotas 24 ct/kWh tarifas, toks, kokį anksčiau siūlė Prezidentūra, būtų priimtinas.
Anot V.Lembučio tokio dydžio tarifo nustatymas būtų logiškas sprendimas ir pakeliama našta, kuri leistų subalansuoti verslo išlaidas.
Jis taip pat teigė, kad energetikos išteklių kainų fiksavimas turėtų būti pagrindinis Vyriausybės žingsnis, kurio norėtų verslas.
Anot jų, verslas nenori subsidijų ar lengvatinių paskolų, nes tai sukeltų dar daugiau problemų. V.Lembutis pabrėžė, kad dalis verslų dar nėra atsiskaitę už tas paskolas, kurias gavo pandemijos metu, todėl naujos paskolos tik didintų jų priklausomybę.
Vilniaus PPAR Prezidentas Sigitas Leonavičius antrino kolegoms ir teigė, kad svarbiausius pagalbos verslui žingsnius reikėtų numatyti kuo greičiau.
Jis pateikė vienos neįvardintos įmonės, eksportuojančios šaldytus maisto produktus, elektros išlaidų skirtumus: štai praėjusių metų liepą ši įmonė už elektros energiją sumokėjo 10 tūkst., šią liepą – 67 tūkst. Atitinkamai pernai rugpjūtį sąskaitos siekė 13 tūkst., šiais metais – 130 tūkst. eurų.
„[Jei] Įmonei reikia užsidaryti, apie 100 žmonių eina į Užimtumo tarnybą“, – teigė jis.
