„Mes turime įsitikinti, kad veikia efektyvi (elektros kilmės – BNS) sertifikatų sistema. Jeigu neveikia sertifikatų sistema, tai, mūsų nuomone, „anti-Astravo“ įstatymas negali būti įgyvendintas pilna apimtimi“, – teigia Inga Žilienė.
Ji akcentuoja, kad tai yra ne politinis, o techninis sprendimas, įvertinus, kokį poveikį metodika darys rinkai. Sprendimą taryboje priima visi nariai balsuodami.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys tikina, kad ne tik reguliuotojas, bet ir ekspertai turi „pastabų ir rimtų klausimų“ pateiktai metodikai.
„Matosi, kad dėl pačios metodikos bus diskusija. Ir kaip atskira tema galėtų būti tų kilmės sertifikatų tema (...) Kaip bus galima užtikrinti, kad kilmės serfitikatų sistema veiktų patikimai, skaidriai ir teisingai. Nes esminis veikėjas šitoje sistemoje būtų Rusijos sistemos operatorius“, – vertina V.Poderys.
„O tos sistemos aprašymo arba jos prezentacijos čia tarp ekspertų niekas nesam matę“, – priduria jis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad elektros energijos kilmės garantijų sistema galėtų pradėti veikti dar iki lapkričio 7-osios (– Baltarusijos skelbta elektros gamybos pradžia Astravo AE) ir ji veiktų atgrasančiai – nesąžiningiems prekybininkams būtų atimamos licencijos.
„Esmė yra ne tiek, kas bus pačiuose sertifikatuose, kur yra keliami klausimai. Bet esmė yra atgrasymo ir kontrolės sistema. Mes turime vieną elementą – Rusijos norą ir motyvaciją pardavinėti savo elektros energiją Baltijos šalims. Būtent atgrasymo sistema – netekti prekybos licencijų – tokia sistema tikrai turėtų būti efektyvi“, – paaiškina Ž.Vaičiūnas.
Jis kartu atmeta kritiką, kad Lietuva derybose dėl Astravo AE elektros boikoto galėjo pasiekti daugiau.
BNS primena, kad praėjusį penktadienį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės (PSO) nacionaliniams reguliuotojams pateikė suderintą elektros pralaidumų apskaičiavimo metodiką. Ji Lietuvoje įsigalios tik ją patvirtinus VERT.
Dokumentas numato, kaip vyks prekyba su Rusija po to, kai Lietuva sustabdys elektros importą iš Baltarusijos, pradėjus veikti Astravo AE.
Lietuvos bendrovė „Litgrid“ sako, kad naują trišalę metodiką operatorės parengė atsižvelgusios į Lietuvoje priimtą įstatymą, pagal kurį šalis nepirks Astravo AE elektros, taip pat į Baltijos ministrų tarybos sprendimą 38 proc. sumažinti jungčių pralaidumą prekybai tarp Latvijos, Estijos ir Rusijos bei sprendimą sukurti elektros kilmės garantijų sistemą.
Metodika numato, kad elektros importas iš Rusijos į Latviją turės kilmės garantiją, įrodančią, jog ji pagaminta ne Baltarusijoje.
„Litgrid“ nustatys nulinį komercinį pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą iš karto po to, kai bus pagaminta pirmoji elektros kilovatvalandė Astravo AE. Elektrai iš Rusijos taip pat bus taikomas naujas tinklų infrastruktūros mokestis.
Rugsėjo pradžioje trijų šalių operatorės jau buvo pateikusios metodiką reguliuotojams, tačiau šie paragino įmones susitarti dėl prekybos elektra su Rusija. Lietuva būgštavo, kad be sertifikatų (arba kilmės garantijų) baltarusiška elektra tekės per Rusiją į Latviją ir per ją į Lietuvą.
Rugsėjo pabaigoje Lietuva, Latvija ir Estija po ilgų derybų parengė bendrą prekybos elektra metodiką, į kurią jau įtraukta kilmės garantijų sistema.
Lietuva ir aktyviausia Astravo AE kritikė, akcentuojanti būtinybę laikytis saugumo reikalavimų projekte. Savo ruožtu Minskas atmeta kritiką.
