Pasak R.Pociaus, ribos kėlimas Europos rinkose yra paremtas formaliais kriterijais, o ne realių aplinkybių vertinimu. Šį sprendimą antradienį priėmė bendras visų biržų valdymo komitetas.
„Trys Baltijos šalių reguliuotojai labai greitai išnagrinėjome šį priimtą sprendimą <...> ir visi vieningai nutarėme, kad šios maksimalios ribos didinimas yra niekuo nepagrįstas“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo jis.
Metodika nustato, kad didžiausia galutinė elektros kainų riba gali būti keliama 1000 eurų/MWh, kai rinkoje fiksuota galutinė kaina viršija 60 proc. nuo suderintos didžiausios galutinės kainos.
Šią nuostatą leido aktyvuoti rugpjūčio 17 d. elektros kaina Baltijos šalyse – tą dieną visose trijose valstybėse 18 valandai (vietos laiku) elektros energijos kaina viršijo 4 eurų/kWh ribą.
Aukšta kainos riba nustatoma tam, kad elektros rinkoje galėtų dalyvauti kuo daugiau elektrą generuojančių pardavėjų. Viršijus nustatytą ribą laikoma, kad generatoriaus ribiniai kaštai yra per dideli, todėl gamintojui to daryti neapsimoka.
Vis dėlto R.Pociaus teigimu, rugpjūčio 17 d. kainos šuolis tapo netikėta išimtimi ir nėra pakankamas argumentas dar labiau didinti maksimalios kainos ribą.
Anot VERT vadovo, tokios aplinkybės susiklostė dėl daugybės priežasčių – tarp jų ir dėl karščio apribotų elektros perdavimo linijų pajėgumų, pavedimų neaktyvavimas, remonto darbai ir kitos, kas lėmė laikiną elektros generacijos trūkumą.
„Tai nėra susiję su tuo, kad generavimo pajėgumų kaštai viršijo maksimalią ribą“, – kalbėjo jis.
Pati 4000 eurų/MWh maksimali biržos kainų riba galiojo nuo 2015 m., kai buvo priimta dabar galiojanti metodika.
Anot R.Pociaus, net ir 4000 eurų/MWh riba buvo daugiau teorinė, ir iki rugpjūčio 17 d. niekada nebuvo pasiekta, tačiau dabar, Ukrainoje vykstant karui, o Rusijai manipuliuojant energetikos ištekliais, elektros rinka Europoje normaliai nefunkcionuoja.
Paklaustas apie tai, kokia tikimybė, kad 5 tūkst. eurų kaina už megavatvalandę būtų realiai pasiekta, VERT vadovas tiesiai neatsakė.
„Žinote, niekas negali pasakyti, bet mūsų, reguliuotojų, uždavinys yra tas, kad rinka veiktų taip, kad tokių kainų šuolių rinkoje nebūtų“, – sakė jis.
Vis dėlto jis tikisi, kad Baltijos šalių siūlymą peržiūrėti metodiką palaikys ir daugiau šalių, o galiausiai bus sutarta metodiką tobulinti.
„Manome, kad paramos turėtume sulaukti. <...> Kiek mums yra žinoma, ir Prancūzijos reguliuotojas yra išreiškęs tokį susirūpinimą, kad vis tik apie tai vertėtų kalbėti. Tos paramos tikrai bus. Matome, kad tie argumentai, kuriuos turime, yra rimti. Akivaizdu, kad metodika nėra tinkama ir yra tobulintina dabartinės rinkos sąlygomis“, – sakė R.Pocius.
Kreiptis į komitetą norima šiandien arba rytoj, o pirmadienį Baltijos šalių reguliuotojai susitiks su „Nord Pool“ biržos atstovais. Ši birža yra viena iš minėto komiteto narių.
Sprendimas priimtas antradienį, įsigaliotų nuo rugsėjo 20 d.
Didžiausia galutinė elektros kainų riba Europos biržose nuo rugsėjo 20 dienos didinama nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst. eurų už megavatvalandę, antradienį nusprendė bendras visų biržų valdymo komitetas.
Naujoji kainų riba taikytina visose prekybos zonose, dalyvaujančiose bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese.
Šio komiteto veikloje dalyvauja paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai ir perdavimo sistemos operatoriai.
Baltijos šalys šiandien ketina kreiptis į komitetą ir siekti, kad metodika būtų peržiūrėta ir patikslinta taip, kad dingtų galimybė panašiems kainų kėlimams. Galutinį sprendimą dėl metodikos priims Europos reguliuotojų agentūra.
Šis pakeitimas atliekamas remiantis suderintų didžiausių ir mažiausių galutinių kainų metodika, kuri patvirtinta vadovaujantis 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, 41 straipsnio 1 dalimi.
Metodika nustato, kad didžiausia galutinė elektros kainų riba gali būti keliama 1000 Eur/MWh, kai rinkoje fiksuota galutinė kaina viršija 60 proc. nuo suderintos didžiausios galutinės kainos.
Jeigu į Baltijos valstybių pasiūlymą būtų atsižvelgta, ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) Reguliuotojų valdyba balsuotų dėl paskirtųjų elektros energijos rinkos operatorių (NEMO) pasiūlymo siekiant gauti bendrą reguliuotojų patvirtinimą.
Po pastarojo šių metų rugpjūčio 17 d. kainų piko kitos paros Baltijos prekybos zonoje (angl. day-ahead Baltic market area) Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos sutiko koordinuotai ištirti veiksnius, kurie galėjo lemti itin aukštas kainas, ir numatyti veiksmus, kurių būtų galima imtis siekiant išvengti tokio staigaus kainų kilimo ateityje, rašoma ketvirtadienio ryte VERT išplatintame pranešime.