Albinas Zananavičius BNS pranešė, kad Vyriausybė uždarame posėdyje pirmadienį suteikė Energetikos ministerijai įgaliojimus derėtis dėl naujos trišalės prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.
„Metodikos projektas baigiamas rengti, dirba kompetentingos Lietuvos institucijos (...) Planuojame, kad pokalbiai su Latvija ir Estija trišaliu formatu, taip pat dalyvaujant Europos Komisijai, prasidės kitą savaitę“, – sakė A.Zananavičius.
Jo teigimu, rengiant metodiką dalyvauja elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, jos pagrindinės nuostatos derinamos ir su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT), kad būtų lengviau ją patvirtinti, kai bus susiderėta.
A.Zananavičius pakartojo ministro Dainiaus Kreivio tikslą sutarti su kaimynais dėl metodikos dar iki Joninių, pavadindamas jį „ambicingu tikslu“.
„Penktadienį kalbėjau su kolega iš Latvijos, vakar kalbėjau su kolega iš Estijos, šiandien kalbėsiu su Europos Komisija, kaip mes planuojame darbus, nes norime susitarti iki Joninių, toks yra ambicingas tikslas“, – sakė viceministras.
Anot jo, visos šalys kitą savaitę galės pristatyti savo derybų tikslus. Lietuva gali pateikti duomenų apie baltarusiškos elektros srautus į šalies rinką, tačiau, pasak A. Zananavičiaus, dabar reikia žvelgti į ateitį ir problemos sprendimą.
Manau, kad pirmo raundo metu pateiksime dar informaciją apie elektros srautų iš Baltarusijos egzistavimą Lietuvos rinkoje.
„Manau, kad pirmo raundo metu pateiksime dar informaciją apie elektros srautų iš Baltarusijos egzistavimą Lietuvos rinkoje ir sumokėjimą už tuos srautus. Bet aš dabar jau manau, kad mes esame pasiekę tokį bendrą supratimo lygį, kad kalbame apie ateitį“, – teigė viceministras.
Jis išsamiau nekomentavo skirtumų tarp dabar siūlomo metodikos varianto ir pernai rudenį Latvijos bei Estijos operatoriams išsiųsto naujo jos varianto.
„Metodika yra finalizuojama, mes dar turime keletą klausimų, kur dirba dabar „Litgrid“ su VERT, ir mūsų taip pat ekspertai“, – sakė A.Zananavičius.
Viceministras nedetalizavo ir ministro D.Kreivio turimo plano B, jeigu sutarti nepavyktų. A.Zananavičius pakartojo, kad tikslas yra sutarti, o alternatyvus planas parengtas nesėkmės atveju, tad dabar „mosikuoti tuo planu – ne vieta ir ne laikas“.
„Labai tikiuosi, kad mums neprireiks jokio plano B“, – pridūrė jis.
D.Kreivio teigimu, pagrindinis naujos metodikos principas tas, kad nebūtų prekiaujama fiziniu elektros srautu, tekiančiu per Lietuvos-Baltarusijos sieną, o prekyba būtų galima tik elektra, tekančia per Latvijos ir Estijos jungtis su Rusija.
Baltarusiškos elektros boikoto problemą turėtų aptarti ir Valstybės gynimo taryba (VGT).
D.Kreivys, remdamasis „Litgrid“ duomenimis, yra sakęs, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują.
