„Įstatymo pakeitimu mes atliekame teisinius namų darbus ir Seimo pritarimas šio įstatymo projektui būtų taip pat ženklas Latvijai ir Estijai, kurios šiuo metu nerodo ypatingo ryžto sinchronizacijos paankstinimui“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė A.Zananavičius.
Komisija trečiadienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė pakeitimams, kurie leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarais maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje, bei nustatytų teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.
„Manau, kad Seimui priėmus įstatymu mūsų pareigą ruoštis ankstesnei sinchronizacijai, tai būtų pats geriausias signalas įkalbant latvius ir estus judėti, nes priešingu atveju, bent jau politiškai, jie atrodys labai negražiai“, – pridūrė viceministras.
Pasak A.Zananavičiaus, Lietuvos politikai ir energetikai įsitikinę, jog Baltijos šalys jau šiuo metu gali sinchronizuotis su Vakarais ir sėkmingai veikti.
Anot viceministro, Seimo nariai taip pat turėtų prisidėti įtikinant latvius ir estus būtinybe spartinti sinchronizavimą.
„Yra politinis faktorius, kur labai svarbu paraginti, paskatinti mūsų Latvijos ir Estijos kolegas judėti į priekį. Tiek ministro, tiek Vyriausybės lygiu spaudimas yra vykdomas. Labai svarbų darbą atlieka ir Seimo nariai. Žinome, kad yra bendros komisijos su latviais ir estais, ten taip pat reikia aiškinti mūsų poziciją“, – teigė A.Zananavičius.
Energetikos ministerijos parengtomis pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos elektros sistema sinchronizavimui būtų parengta ne 2025 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta iki šiol, o 2024 metų pirmoje pusėje – tam įstatyme numatytas įpareigojimas įgyvendinti sistemos saugumą didinančius projektus.
Pasak ministerijos, norint Lietuvos sistemą 2024 metais parengti susijungimui su Europos tinklais, turi būti įgyvendinti jos saugumą didinantys projektai. Tuo metu vėliau būtų įgyvendinami sistemos stabilumą didinantys ir integraciją su Europos Sąjungos vidaus rinka užtikrinantys projektai – pavyzdžiui, „Harmony Link“ jungties statyba.
„Mums reikia koncentruotis į projektus ir veiklas, kurie yra būtini pasirengti susijungimui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais tinklais, vėliau užbaigiant likusius sistemos stabilumą didinančius projektus. Paskutinis, nors ir labai svarbus prioritetas, yra rinkų integraciją užtikrinantys projektai ir čia, aišku, turimas galvoje „Harmony Link“, – teigė A.Zananavičius.
Jis pakartojo, kad bendro Baltijos šalių politinio sutarimo dėl greitesnio sinchronizavimo bus siekiama po to, kai bus paskelbti baigiamų atlikti techninių galimybių studijų rezultatai.
Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.
