Pasak Daivos Garbaliauskaitės, pirmasis parko statybos aukcionas numatomas iki 2024 metų.
„Planuojama, kad tas konkursas aukciono būdu dėl contract for difference kontrakto (CfD, sandorio dėl kainų skirtumo – BNS) – jis turėtų būti paskelbiamas, jeigu viskas yra tvarkoje, normaliomis sąlygomis, iki 2024 metų. Jam užsitęsus, manau, jis gali ir persikelti, ir pasibaigti 2024 metais“, – ketvirtadienį Klaipėdoje surengtoje konferencijoje „Skaitmeninė jūra“ sakė D.Garbaliauskaitė.
Ji priminė, kad šis pirmasis planuojamas vėjo parkas užtikrins iki ketvirtadalio šalis elektros poreikio.
„Tai mums kaip šaliai, kuri iki šiol apie 70 proc. importuoja elektros energijos, tai yra energetinės nepriklausomybės esminis projektas, kurį esame suinteresuoti pradėti maksimaliai sklandžiai ir greitai“, – sako viceministrė.
D.Garbaliauskaitė pažymėjo, kad vienu svarbiausių uždavinių įgyvendinant pirmojo šalies jūros parko projektą, yra atsinaujinančių išteklių balansavimo klausimas, o tam gali pasitarnauti vandenilis.
„Vandenilis yra dalis jūrinio vėjo, kaip sakant, paketo. Ir dauguma šalių dabar, kurios jau yra paskelbusios to jūrinio vėjo projektus, tai nevysto jūrinio vėjo be galimybės tuos vadinamus pikus nupjauti ir pasigaminti žaliąjį, švarųjį vandenilį. Tai aš net neabejoju, kad tai yra ateitis“, – kalbėjo viceministrė.
700 MW vėjo parkas turėtų iškilti Baltijos jūroje iki 2030 metų.
Pirmojoje „Skaitmeninės jūros“ konferencijoje šalies ir užsienio mokslo, verslo ir politikos lyderiai diskutavo apie skaitmeninius sprendimus, įgalinančius Lietuvos mėlynąją ekonomiką.
Forumą organizavo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“.
