Daiva Garbaliauskaitė sako, kad šios infrastruktūros vystymas leis didinti šalies energetinę nepriklausomybę ir sumažinti elektros importą, praneša Energetikos ministerija.
„Planuojame, kad 2028 metais pradės veikti pirmasis 700 MW jūrinio vėjo parkas. Savo ruožtu, Energetikos ministerija kartu su tinklo operatoriumi jau dabar diskutuoja dėl galimybės statyti antrą tokios pat galios jūrinio vėjo parką“, – Varšuvoje pirmadienį vykusioje konferencijoje teigė D.Garbaliauskaitė.
Lenkijos sostinėje vykusioje konferencijoje „Baltijos jūrinio vėjo vystymas: planai, galimybės ir technologijos“ viceministrė pristatė Lietuvos tikslus ir pažangą atsinaujinančios energetikos plėtros srityje, pabrėžė regioninio bendradarbiavimo svarbą vyriausybių ir elektros perdavimo tinklo operatorių lygiu planuojant ir plėtojant jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje.
Viceministrė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje jau šį rudenį tikimasi priimti teisės aktus, kurie numatytų paramą jūrinio vėjo vystytojams, o Vyriausybė yra numačiusi ir tikslią teritoriją, kur būtų galima statyti jūrinio vėjo parkus.
Skaičiuojama, jog sausumos vėjo parkai galėtų pagaminti apie 14 proc. Lietuvos elektros poreikio, o pirmasis 700 MW galios jūrinio vėjo parkas – dar apie 25 proc. poreikio.
Lietuva siekia, kad iki 2030 metų bent pusė elektros šalyje būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 metais – 100 procentų.
