„Visiškai pasenusių šilumos punktų Lietuvoje yra apie tūkstantis, o Vilniuje apie 400. Tai neautomatizuoti šilumos punktai“, – viceministrė pranešė Seimo Ekonomikos komitete svarstant siūlymus dėl mažosios renovacijos spartinimo.
Punktai neatnaujinti daugiabučiuose, kurie pastatyti iki 1990 metų, o pagrindinės priežastys, kodėl jie nerenovuojami – gyventojų iniciatyvos ir lėšų trūkumas.
Energetikos ministerija BNS nurodė, kad pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informaciją iš viso gyvenamuosiuose namuose yra 19 370 šilumos punktų.
Seime svarstomos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisos numato spartesnį daugiabučių šilumos ūkio atnaujinimą nuo liepos didinant valstybės finansavimą.
Grupė valdantiesiems ir opozicijai priklausančių parlamentarų, tarp kurių yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys, siūlo maksimalią kompensacijų ribą padidinti nuo 30 iki 70 proc. Gyventojams, kaip ir anksčiau, būtų kompensuojamos palūkanos ir renovacijos projektų rengimo išlaidos.
Gyventojams, kurie pritaria renovacijai, valstybė dabar papildomai padengia 30 proc. investicijų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, neautomatizuotų šilumos punktų Vilniuje yra 7 proc., Kaune – 19 proc., Klaipėdoje – 21 proc., Panevėžyje – 28 proc., Mažeikiuose – 23 proc., Tauragėje – 35 proc.
Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai.
