Pagal sutartį rangovas turės užbaigti biokuro katilinės, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių pastatų kompleksą, biokuro iškrovimo, rūšiavimo ir smulkinimo pastatą, biokuro sandėliavimo silosus ir biokuro transportavimo statinius. Taip pat biokuro krautuvų garažo su laboratorijos patalpomis pastatą, įeigos kontrolės pastatą, kitus pastatus ir statinius jėgainės veiklai užtikrinti, bei teritorijos vidaus inžinerinius tinklus ir dangas. Sutartimi numatyta užbaigti įrengti visų pastatų ir statinių inžinerines sistemas išskyrus technologinę įrangą. Numatytų darbų vertė sieks apie 30 mln. eurų be PVM.
„Su šio konkurso pabaiga mes išeiname į VKJ biokuro pajėgumų statybos finišo tiesiąją. Rangovui baigus numatytus darbus, Vilniui šių metų pabaigoje galėsime patiekti pirmąją šilumą, pagamintą iš biokuro. Kitos ne mažiau svarbios sutartys – biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacijos sistemų įrengimas bei biomasės ruošos ir tiekimo sistemų įrengimas, kurias planuojame pasirašyti šių metų pirmąjį ketvirtį“, – sako VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas.
Sutartis su UAB „Conresta“ bus pasirašyta artimiausiu metu, pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui.
Šis konkursas paskelbtas po to, kai VKJ nutraukė sutartį su buvusiu rangovu – restruktūrizuojama didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus. Šis sutartis bus viena paskutiniųjų, pasirašytų po to, kai VKJ nutraukusi sutartį su „Rafako“, paskelbė daugiau kaip dešimt stambių biokuro jėgainės infrastruktūrinių pirkimų.
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Planuojama, kad atliekų jėgainė per metus sutvarkys ir energija pavers apie 160 tūkst.t komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama daugiau kaip 400 tūkst. t biokuro. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
