Pasklidusius gandus, kad centralizuotas šilumos tiekimas vėl gali atitekti privačiam nuomininkui, kategoriškai neigia Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) atstovai.
„Šie gandai niekuo nepagrįsti, ir tikrai galim pasakyti, kad iš politinės pusės jokių svarstymų skelbti konkursus nuomai ar kitais pagrindais įsileisti privatininkų į šilumos ūkį nėra. Ir šioje Tarybos kadencijoje nebus“, – 15min tikina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas tokius gandus vadina „visiškais prasimanymais“.
„Nieko tokio nėra ir būti negali. Atsiėmus iš tokio investuotojo, kuris nualino visą ūkį ir šilumos kainas, tai tikrai ne“, – teigia A.Sekmokas.
Šilumos kainą Vilniuje numatoma mažinti kitais būdais – investicijomis į biokurą, o taip pat derybomis su „Lietuvos energija“ – dėl sklandaus trečios termofikacinės elektrinės perėmimo, taip pat pelno maržos netaikymo planuojamos atliekų kogeneracinės jėgainės parduodamai šilumai.
Reikia biokuro – lėšų trūksta
VŠT iš „Vilniaus energijos“ perėmus šilumos tiekimo ūkį, reikės didelių investicijų perėjimui prie biokuro, vertina pašnekovai, tačiau patvirtinti šilumos tarifai tam nėra pakankami.
„Dar labai anksti ką nors sakyti, tačiau tikrai žinome, kad poreikis tam yra. Antroji termofikacinė elektrinė turi dujinius katilus, kurie aprūpina miestą šiluma, rezervinės katilinės taip pat. Faktas, kad reikės eiti prie modernizacijos ir, matyt, pereiti prie biokuro. Bet kokiu būdu tai bus padaryta – ar skelbiant konkrečius konkursus investuotojams, ar šilumos tinklams leidžiant patiems daryti investicinį projektą, čia ateities klausimas“, – aiškina V.Benkunskas.
Projektą atliekant VŠT, būtų reikalinga ilgalaikė paskola
. Anot, A.Sekmoko, esami patvirtinti tarifai per maži didelėms investicijoms.
„Kol kas mes svarstome, kad šilumos tinklai plėstų šilumos gamybą iš biokuro. Bet pirmiausia tai reikia atsiimti visą ūkį. Situacija tikrai nebus lengva, nes ūkis paliktas tokioj situacijoj. Vertintojas dar vertina, ir matysime, kai perimsime. Bet turime neaukštą tarifą, tai bus naudinga vilniečiams, bet kalbėti apie kažkokias investicijas nebus lengva“, – sako A.Sekmokas.
Gauna pasiūlymų
Vicemeras teigia, kad savivaldybė nuolat gauna įvairių pasiūlymų iš privačių subjektų.
„Iš privačių subjektų mes pastoviai gaunam visokių laiškų, vieni būna apibrėžti, kiti neapibrėžti. Jų ateina iš Lietuvoje veikiančių įmonių, „Danpower Baltic“, „Fortum“ domisi, kokie yra Vilniaus planai su šilumos ūkiu. Investicijų ten reikės bet kokiu atveju ateity daryti, pereinant prie biokuro ir modernizuojant tas elektrines, bet jokių konkrečių sprendimų ar ketinimų dar tikrai nėra“, – sako V.Benkunskas.
Jis pažymi, kad dabartinis prioritetas – perimti šilumos tinklus, užtikrinti sklandžią ir skaidrią jų veiklą, o dėl investicijų atsakymų bus daugiau per metus.
„Tikrai reikės modernizuoti, po „Vilniaus energijos“ buvimo turime pasenusius, brangius ir neefektyvius šilumos gamybos įrenginius. Siekiant sumažinti šilumos gamybos kainą reikės pereiti prie modernesnių įrenginių“, – teigia V.Benkunskas.
Sopulys – Gariūnų monstras
Taip – esame sutarę, kad „Lietuvos energija“ perims TE-3 už pagrįstą ir objektyviais kriterijais nustatytą vertę, – teigia „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
Nors kalbama apie modernių įrenginių poreikį, Vilniaus savivaldybės veiksmai kol kas priešingi. „Lietuvos energijos“ plėtojamas atliekų ir biokuro kogeneracinės jėgainės projektas jau kurį laiką dėl biurokratinių kliūčių stringa toje pačioje Vilniaus savivaldybėje – nesutariama dėl aukštingumo, geležinkelio linijos, smulkių privačių statinių sklype ir panašiai.
Tačiau šie trukdžiai slepia esminį nesutarimų objektą – prie Gariūnų įsikūrusią trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3). Savivaldybė siekia, kad elektrinę perimtų „Lietuvos energija“ – taip būtų išspręstas visas „kompleksinis klausimas“.
„Savivaldybė labai aiškiai sakė, kad reikia matyti visą šilumos ūkio kontekstą, naujų elektrinių atsiradimą, ir tai nėra vien tik aukštingumo klausimas. Dėl to mes kelis kartus kompleksiškai šitą klausimą bandėme teikti miesto Tarybai, bet, deja, prieš metus laiko nepavyko gauti aiškių atsakymų iš tuometinės Vyriausybės“, – sako Vilniaus vicemeras.
Jis tikina, kad „Lietuvos energijos“ atėjimas į šilumos tiekimo rinką lems šilumos kainas vilniečiams, tačiau dėl kainų atsakomybę neš savivaldybė.
„Tam tikru laipsniu šie klausimai yra susiję. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui reikia pašalinti kai kuriuos statinius, išlieka geležinkelio privažiavimo klausimas, dar keli ūkiniai klausimai. Jei „Lietuvos energija“ perimtų TE-3, tai galėtų labai atpiginti naujos elektrinės projektą. Galvoje turiu prisijungimus prie šilumos trasų, elektros linijų, tam tikro ūkio panaudojimą. Gal ir ne kažkiek, bet tas turtas gali būti naudingas ar parduotas“, – sako ir A.Sekmokas.
Karo kirvis laidojamas
Iki šiol buvo nesutariama dėl šios TE-3 kainos – savivaldybė mato jėgainės vertę dėl esamų prisijungimų prie infrastruktūros, taip pat ir galimybę ją toliau naudoti bei mažinti šilumos kainą, jei būtų gauta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvota. Tuo tarpu „Lietuvos energija“ šios elektrinės kratėsi.
„Jei TE-3 turėtų skatinimo kvotą, kurią turėjo iki 2016 m. sausio 1 d., ji save išsilaikytų ir pajamos būtų gaunamos pakankamos, vartotojams parduodama šiluma būtų gana konkurencinga. Mūsų skaičiavimais, bent keli blokai Elektrėnuose, kurie VIAP kvotą gavo rezervo užtikrinimui, yra senesni ir mažiau efektyvūs, o šilumą jie varo tiesiog į ežerą. Tai čia žinoma, mes giriame savo daiktą, o „Lietuvos energija“ bando jį sumenkinti, natūrali derybinė pozicija ir vienų, ir kitų“, – aiškina V.Benkunskas.
Dėl to šiuo metu šalių sutarimu „Deloitte verslo konsultacijos“ atlieka TE-3 vertinimą ir abi šalys žada, kad už vertintojo nustatytą kainą „Lietuvos energija“ elektrinę perims.
„Taip – esame sutarę, kad „Lietuvos energija“ perims TE-3 už pagrįstą ir objektyviais kriterijais nustatytą vertę“, – patikino „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
Anot vicemero V.Benkunsko, vertės nustatymas bus baigtas balandžio pradžioje.
„Tikrai manau, kad „Lietuvos energijos“ projektas stipriai pajudės į priekį, jeigu pajudės TE-3, arba bendradarbiavimo su savivaldybe, klausimas. Iš tikrųjų norime dalyvauti šitame procese vien dėl to, kad savivaldybė yra atsakinga už šilumos ūkį, šilumos tiekimą gyventojams. Manau, kad sutarsime, ir nebereikės mūsų kaltinti, kad kažką stabdome ar turime nerealių pretenzijų. Mes jiems kiek galėdami padėsim“, – sako V.Benkunskas.
Nenori, kad klausimai būtų siejami
„Lietuvos energijos“ atstovas vertina, kad savivaldybės sprendimas susieti TE-3 klausimą su plėtojamu projektu nėra pagrįstas ir kliudo.
„Jau šiandien matome, kad toks susiejimas tiesiogiai lemia visam Vilniaus regionui svarbaus projekto vėlavimą. TE-3 esamos infrastruktūros panaudojimas tik simboliškai sumažintų projekto vertę ir tai daugiau sietina ne su pačios TE-3, bet su iki TE-3 ateinančios ir TE-3 nepriklausančios infrastruktūros racionalesniu išnaudojimu – šilumos trasomis, elektros linijomis ir pan.“, – sako N.Rasburskis.
Nori atimti ir pelną
A.Sekmokas užsimojo derėtis ir dėl to, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė šilumą pardavinėtų be pelno.
„Dėl šilumos tarifo – mintis yra tokia. Kol yra mokamos kompensacijos už šilumos kainą daliai gyventojų, tai šilumos kaina neturėtų apimti pelno dalies. Į kainą neturėtų būti įskaičiuojamas pelnas, o jei tas pelnas bus, tai jis turėtų būti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu investuojamas į tolesnį šilumos kainos mažinimą. Šilumos kaina neturėtų būti pelno arba dividendų objektu“, – sako A.Sekmokas.
N.Rasburskis atkerta, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas, tad kainas, ne tik šilumos, bet ir atliekų sudeginimo nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
„Reguliavimas viena, bet reguliavimas numato ir pelno maržą tam tikrą. Mes kalbamės apie tai, kad kol šilumos kaina yra subsidijuojama – daliai vartotojų mokamos kompensacijos, tai iš tikro neturėtų būti pelno objektas. Norime kuo labiau atpiginti šilumos kainą ir logika yra tokia. Jei iš savivaldybės ar valstybės biudžeto eina lėšos kompensavimui, tai būtų nelogiška, kad tos pačios valstybės valstybės valdoma „Lietuvos energija“ ar savivaldybės įmonė siektų pelno“, – sako A.Sekmokas.
Jis pažymėjo, kad pelną „Lietuvos energija“ šiame projekte galėtų užsidirbti iš elektros gamybos.
