Ką pavyks susiderėti su šilumos ūkio nuomininkais, Vilniaus tarybos nariai, įtraukti į darbo grupę, spėlioti vengia. Grupės vadovu paskirtas vicemeras „darbietis“ Jonas Pinskus, kuris mero Artūro Zuoko aktyviai stumiamam sprendimui dėl „Dalkia“ investicijų nepritarė. Meras tvirtino, kad tarybos narių apsisprendimas neremti šios iniciatyvos Vilniui kainuos labai brangiai – teks mokėti milijonines baudas dėl Europos Sąjungos reikalavimų nesilaikymo.
Anot A.Zuoko, sunku įsivaizduoti investuotoją, kuris norėtų savo papildomas investicijas atiduoti miestui už litą. O šios investicijos esą nuomos sutartyje nebuvo numatytos. Tačiau dalis tarybos narių vis tiek siūlė reikalauti, kad „Dalkia“ sutiktų su tokia sąlyga.
J.Pinskus – neapsisprendęs
 |
| Jonas Pinskus |
J.Pinskus įsitikinęs, kad situacija dar gali keistis ir su „Dalkia“ įmanomos derybos. Jis pats susilaikė balsuodamas dėl papildomų investicijų į Vilniaus šilumos ūkį – esą įtakos turėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovo Broniaus Cicėno teiginiai, kad investicijos pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai turėtų miestui atitekti už litą. Socialdemokratas Rimantas Vaitkus užsiminė apie pokalbį su Andriumi Janukoniu, „Vilniaus energijos“ valdybos nariu. Tikinta, kad A.Janukonis yra žadėjęs visas investicijas miestui palikti už simbolinį litą.
„Yra skirtingų nuomonių, skirtingi faktai pateikiami. Vieni sako, kad jie („Dalkia“ ir „Vilniaus energija“ – red. past.) turėtų investuoti patys ir už litą atiduoti mums tuos 72 mln. Lt investicijų, kiti – kad mes turėtume išpirkti už likutinę vertę, apie 50 mln. Lt, po poros metų. Kadangi į darbo grupę yra įtraukta ir opozicijos atstovų, tiek Cicėnas, tiek Benkunskas (Valdas Benkunskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas), jie pagrindines savo abejones ir išsakys“, – sakė J.Pinskus.
Vicemeras, vadovaujantis ir Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties priežiūros komisijai, teigė bandysiąs rasti būdų priimti vienokį ar kitokį sprendimą – arba investicijas po 2017 metų gauti už litą, arba jas išpirkti už likutinę vertę. Jokio kompromisinio varianto J.Pinskus nemato.
Reikalaus pasiaiškinti dėl pelno
Jeigu būtų savivaldybės įmonė, turėtų pelno, tai arba savivaldybė būtų paėmusi tam tikrą dalį kaip pagrindinis akcininkas, arba būtų viskas nukreipta į investicijas, į biokurą, – sakė B.Cicėnas.
Laiko darbo grupė turi nedaug – iki tarybos posėdžio, kuris įvyks jau po savaitės, spalio 30-ąją. Darbo grupė į posėdį renkasi šį trečiadienį. B.Cicėnas pasiryžęs pirmiausia pateikti „Vilniaus energijai“ klausimų sąrašą ir laukti jų atsakymų.
Buvęs ilgametis „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius ir didelis sutarties su „Dalkia“ kritikas B.Cicėnas tvirtina, kad „Vilniaus energija“ per pastaruosius metus dirbo pelningai, tačiau kur dingo tas pelnas, niekas nežino.
„Per pastaruosius 6 metus gauta 230 mln. Lt grynojo pelno. Už atmosferos taršos leidimus, parduotus nuo 2005 m. iki 2012 m., gauta daugiau nei 155 mln. Lt. Tai kur tie mūsų pinigai? Tai juk mūsų visų pinigai, surinkti iš gyventojų. Gal galėtų turėti sąžinės, padorumo? Matyt, tos lėšos nuėjo dividendams. Nors tam tikra dalis galėjo būti investuojama. Jeigu būtų savivaldybės įmonė, turėtų pelno, tai arba savivaldybė būtų paėmusi tam tikrą dalį kaip pagrindinis akcininkas, arba būtų visi pinigai skirti investicijoms“, – piktinosi „tvarkietis“.
B.Cicėnas įsitikinęs, kad Vilniaus savivaldybė po kelerių metų nebus pajėgi sumokėti likutinės šių investicijų sumos, tad teks svarstyti galimybę pratęsti šilumos tinklų nuomos sutartį: „Juk vien už šilumą savivaldybė „Vilniaus energijai“ dabar yra skolinga per 50 mln. Lt, negali net už šildymą susimokėti, o mes įklampinam į dar 72,5 mln. Lt skolą. Tai kas atiduos? Jeigu mes permesime tą viską ant vartotojų, tai vartotojams tarifą reikės pakelti nuo 2017 metų 2,5–3 centais už kilovatvalandę, kad būtų atiduota ta skola.“
72,5 mln. Lt turėtų būti investuotos į taršos mažinimo priemones, nes Vilniaus šilumos įrenginiai neatitinka ES reikalavimų dėl išmetamų teršalų, įsigaliosiančių nuo 2016 metų.
