Kaip 15min pasakojo Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) Strategijos komandos vadovas Paulius Martinkus, bendrovė neatsisako prieš porą metų paskelbtų ketinimų centralizuotai Vilniuje tiekti vėsą, bet kol kas bando rasti pirmąjį komercinį klientą.
Dar spalio mėnesį skelbta, kad centralizuotos vėsos sprendimai bus įrengti sostinės Konstitucijos prospekte statomame komplekse „Lvovo 59“, kurį stato kompanija „Releven“, tačiau prie realių infrastruktūros veiksmų kol kas neprieita.
P.Martinkus patvirtino, kad vis dar bendraujama su sostinės Konstitucijos pr. įsikūrusiais ar čia besiruošiančiais įsikurti vystytojais, taip pat su Šiauriniame Žvėryne įsikūrusių pastatų vystytojais.
Vilniaus šilumos tinklai norėtų įrengti žiedinę vėsos trasą, apjungiančią Konstitucijos pr. biurus. Pagal pirminį planą, joje būtų du vėsinimo šaltiniai: vienas po „Forum Palace“ automobilių aikštele, o kitas – J.Jablonskio skvere, netoli Vilniaus miesto savivaldybės.
Kitos prioritetinės teritorijos – tarp A.Goštauto ir Geležinio Vilko gatvės įsikūręs vadinamasis Verslo trikampis, buvusio Žalgirio stadiono teritorija ir atgimstančios Šnipiškės.
Visgi, kaip minėta, kol kas pirmojo kliento dar ieškoma. „Tam tikrų iššūkių turime. Judame į priekį su projektavimu, tikimės tą patį Vilniaus miesto savivaldybės pastatą prijungti prie centralizuotos vėsos, kuris irgi yra Konstitucijos pr. Tai potencialiai galėtų būti ta pirmoji kregždė. Dabar pagrindė fazė yra susirasti klientus, kurie sakytų – imame ir nedvejojame. <...> Klientai teigia, kad jiems įdomu, bet jie nenori būti pirmi“, – kalbėjo P.Martinkus.
Kas ta vėsa?
Gana naujai į šilumininkų žodyną įsiliejęs žodis „vėsa“ apibūdina pažįstamą reiškinį.
„Vėsa yra šilumos energijos trūkumas – ji reiškia, kad mes iš patalpų ištraukiame šilumą ir ją išleidžiame į orą“, – paaiškina P.Martinkus.
Tad, paprastai tariant, vėsa yra šildymo priešingybė. Tiesa, realiai tarp dviejų procesų technologijų egzistuoja daugybė skirtumų.
Centralizuotą vėsą VŠT planuotų gaminti vadinamosiose šalčio stotyse, kur vienu metu susidarys ne tik vėsa, bet ir šiluma. VŠT panaudos susidarančią šilumą termofikatui paruošti, tad vienu įrenginiu bus gaminama tiek vėsa, tiek ir šiluma. Tokiu būdu tikimasi užtikrinti konkurencingą vėsos ir karšto vandens tiekimo kainą.
Šalčio stotyse taip pat bus įrengtos vandens pripildytos šalčio saugyklos, kurios leis vėsą gaminti naktį ir ją panaudoti dienos metu. Veikdami naktį šalčio įrenginiai naudos pigesnę elektros energiją, kas leis ir balansuoti elektros tinklą, ir užtikrinti žemesnius vėsos gamybos kaštus.
Nors daugelis komercinių ir individualių pastatų vėsinimui jau naudoja daugeliui gerai pažįstamus kondicionierius, VŠT atstovai teigia, kad jie yra mažiau efektyvūs, nes sunaudoja daugiau energijos.
Tiesa, vėsos tiekimo ekonomiškumui užtikrinti taip pat reikės prijungti kuo daugiau vartotojų, nes kelių pastatų įtraukimas dar nesukurs siekiamos masto ekonomijos.
P.Martinkus 15min vardijo, kad toks sprendimas galėtų suteikti įvairių privalumų. Pirmiausia nelieka išorinių komponentų – jau minėtų individualių kondicionierių arba ant didelių komercinių objektų stogų įtaisytų ventiliatorių. Visa vėsos infrastruktūra yra suslepiama pastato viduje ir po žeme.
„Atsiras du papildomi vamzdžiai – vienu į patalpas ateis apie 5–6 laipsnių termofikatas, ir, surinkęs šilumą, grįš į gamybos įrenginius 14–20 laipsnių. Viskas vyks po žeme. Pavyzdžiui, šildant vandenį mes paduodame kokius 65 laipsnius vasarą, paruošiamas karštas vanduo, o pas mus grįžta 45 laipsniai. Čia viskas bus atvirkščiai“, – aiškino P.Martinkus.
Vėsos trasose VŠT nagrinėja galimybę naudoti ne metalinius, o plastikinius vamzdžius. Tiesa, plastikiniai vamzdžiai dėl savo patogumo svarstomi ir kaip alternatyva šilumos pernešimui, tačiau kol kas naudojami retai, dėl aukštos karšto vandens temperatūros.
Tuo tarpu vėsai pernešti naudojamas šaltas vanduo, todėl nėra tokio didelio skirtumo tarp metalo ir plastiko.
„Aišku, vamzdžiai turės būti izoliuoti, nes jie yra po žeme, kuri irgi turi savo temperatūrą“, – kalbėjo P.Martinkus.
Jis taip pat žada, kad klientui toks sprendimas lems mažesnes pradines investicijas, nes dalį investicijų pasiims patys Vilniaus šilumos tinklai, įmonė savo lėšomis atliks ir priežiūros bei remonto darbus.
„Jei rinkoje atsiras efektyvesnė technologija, mes centralizuotai ją pakeisime, todėl nereikės kiekvienam pastatui atskirai galvoti ir ieškoti technologijų sprendimų“, – komentavo P.Martinkus.
Mokėjimas už vėsą taip pat skirsis nuo mokėjimo už šilumą. Pavyzdžiui, šilumos sąskaitos iš esmės yra sukonstruotos gana paprastai – moki už tokį kiekį šilumos, kiek suvartoji.
Su vėsa kiek kitaip – VŠT įsipareigoja užtikrinti optimalią vėsą tuomet, kai diena labai karšta, tačiau tam reikia nuolat palaikyti galią ir atlikti nemažas pirmines investicijas.
„Tai nereiškia, kad ta labai karšta diena įvyks kiekvienais metais arba kad tos karštos dienos tęsis ilgiau nei savaitę. Dėl to apmokėjimo struktūra labiau akcentuota į fiksuotą dalį, kas mėnesį. Net ir žiemos metu reikėtų mokėti dedamąją, už tai, kad yra atlikta investicija ir yra galimybė naudotis. Kintama dalis būtų susieta su elektros sąnaudomis. Tai grubiai apskaičiuota, bet pats principas bus toks“, – aiškino P.Martinkus.
Priemiesčiuose sąlygos įrengimui neblogos, tačiau greitu laiku to nematysime
2021 m. paskelbę apie planuojamą centralizuotą vėsą VŠT nurodė, kad ilgainiui sieks prijungti visus – ne tik komercinius, bet ir naujus bei senus gyvenamuosius namus.
Bendrovė žadėjo ieškoti techninių sprendimų, kaip užtikrinti, kad visų vilniečių būstai ateityje būtų komfortiški ne tik žiemą, bet ir vasarą.
Vis dėlto, didžiausias tokio sprendimo potencialas matomas ne gyvenamuosiuose namuose, o moderniuose sostinės biuruose.
Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, dėl biurų pastatuose naudojamo stiklo, šie karštomis dienomis sukaupia daug šilumos.
Be to, bent jau iki šiol kaitinant saulei dirbantieji dažniau sėdėdavo ne namuose, o darbe. Tad ir vėsinti namų nebuvo daug prasmės.
P.Martinkus nurodo, kad naujuose gyvenamuosiuose namuose matomas vidutinio lygio potencialas.
Tuo tarpu seni gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai laikomi turinčiais žemą panaudojimo potencialą – nors įdiegti tokią sistemą techniškai įmanoma, tačiau kaštai būtų pernelyg dideli.
Vis dėlto keli pastarieji metai išpopuliarino darbą namuose, todėl pašnekovas neatmeta tikimybės, kad dėl to centralizuotos vėsos paslauga gyvenamuosiuose namuose galėtų tapti populiaresnė.
Centralizuotas vėsos tiekimo sistemas jau yra įdiegusi Prancūzija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Skandinavijos šalys.
„Matysime, kaip keisis tradicijos, bet jeigu žmonės nedirba namuose, nėra poreikio jų vėsinti. Naujieji namai yra tiek gerai izoliuoti, kad neišleidžia šilumos nei žiemą, nei vasarą. Vasarą būna ganėtinai karšta, todėl yra potencialus poreikis“, – sakė P.Martinkus ir pridūrė, kad daug kas priklausys nuo nekilnojamojo turto vystytojų.
Šie klauso klientų poreikių, todėl jeigu pirkėjai norės daugiau panašių sprendimų, centralizuota vėsa gyvenamiesiems namams taps populiaresnė.
Pašnekovas taip pat teigė pastebėjęs, kad centralizuotos vėsos sprendimai technologiškai jau šiandien galėtų būti naudingi priemiesčiuose įsikūrusių ekonominės klasės namų savininkams – didelis privalumas tai, kad tokią sistemą būtų paprasčiau įrengti.
Tačiau pasiūlius tokius variantus vystytojams, šie idėjos atsisakė dėl taupumo sumetimų – papildoma investicija į vėsos tinklus padidintų namo kainą, todėl jie taptų mažiau patrauklūs pirkėjui.
„Bet vėlgi, ar ateityje bus poreikis vėsintis net gyvenamuosiuose pastatuose? Tikrai taip. Kalbant apie centralizuotą šilumą, ateis vadinamoji penktoji technologijų karta, keisis ir logika. Ketvirta karta vis dar centralizuotos šilumos tinklai, o penktoji – tarpusavyje bus integruojami centralizuotos šilumos ir vėsos tinklai. Priemiesčiuose vystytojai atsisakė naujovių, bet tuos sprendinius [dar] pasiūlysime“, – kalbėjo P.Martinkus.
