Šiam šildymo sezonui prireikė keturių mažasierio mazuto krovinių, iš viso 64 tūkst. tonų mažasierio mazuto. Visas sostinėje naudotas mažasieris mazutas buvo įsigytas iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos šalių.
Mažasieris mazutas pakeitė dėl energetinių išteklių krizės smarkiai rinkoje brangusias gamtines dujas ir papildė jau naudojamas kitas kuro rūšis. Pastaruosius du mėnesius gamtinių dujų rinkoje buvo fiksuojamos stabilios kainos, todėl VŠT grįžta prie šios kuro rūšies.
„Rusijai užpuolus Ukrainą ir kilus energetinių išteklių krizei turėjome du pagrindinius tikslus – užtikrinti šildymą ir karštą vandenį vilniečių namuose, bei rasti ekonominį sprendimą, kad sąskaitos už šildymą ir karštą vandenį vilniečiams, palyginti su praėjusiais metais, nedidėtų. Abu išsikeltus tikslus pavyko pasiekti laiku priimant būtinus sprendimus: pasitelkiant VŠT turimą mazuto kūrenimo infrastruktūrą bei sėkmingai balansuojant keletą alternatyvių kuro rūšių.
Vilniečiai už šilumą moka bene mažiausiai visoje Lietuvoje, pastarųjų mėnesių sąskaitos buvo netgi mažesnės negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Situacija gamtinių dujų rinkose stabilizavosi, tad baigti šildymo sezoną galime naudodami tik biokurą, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą ir gamtines dujas“, – pažymi VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Vilniečiams kaina už šilumą ir karštą vandenį nuo spalio mėnesio nuosekliai mažėjo ir buvo viena mažiausių visoje Lietuvoje. Kovo mėnesį šilumos kaina Vilniuje išliko mažiausia tarp didžiųjų šalies mietų ir siekia 6,97 ct/kWh be PVM. Ji yra 30 proc. mažesnė negu 2022 m. kovą. Nuo rugsėjo mėnesio šilumos kaina sostinėje atpigo daugiau nei perpus, t. y. 56 proc. (2022 m. rugsėjis – 16,11 ct/kWh be PVM, 2023 m. kovas – 6,97 ct/kWh be PVM).
Prieš šildymo sezoną VŠT investavo į infrastruktūros, reikalingos mažasierio mazuto deginimui, atnaujinimą. Atkurta infrastruktūra nebus išmontuota iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje pabaigos. Tokiu būdu užtikrinant, kad net ir keičiantis geopolitinei situacijai vilniečių namus pasieks gyvybiškai svarbi šiluma ir karštas vanduo.
Nors šildymo sezono metu Vilniuje degintas mažai sieros (iki 1 proc.) turintis mazutas, VŠT itin atidžiai stebi automatinio monitoringo sistemas, kuriose atsispindi emisijų suvestinės. Sistemos, įmontuotos kaminuose, veikia nuolat – kiekvieną sekundę jutikliai fiksuoja emisijas, ir kas minutę pateikia standartizuotas reikšmes į sistemą.
Siekiant įsivertinti kvapų sklaidą, Bendrovės užsakymu nepriklausoma laboratorija kelis kartus atlikto kvapų matavimus. Paskutinį kartą toks tyrimas atliktas šių metų kovo 6 d. Tyrimo metu paimti aplinkos oro mėginiai keliose skirtingose lokacijose. Gauti rezultatai parodė, kad kvapo koncentracija ore neviršija mažiausios koncentracijos, kurią galima išmatuoti, taigi leistinos normos nebuvo viršytos.
Preliminariais skaičiavimais, šį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro sudaro biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 36 proc. – mažasieris mazutas, 7 proc. – gamtinės dujos, 1 proc. – dyzelinas.
Planuojama, kad 2023 m. UAB „Ignitis grupės“ valdomoje Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje bus paleistas biokuro blokas, todėl ateinantį šildymo sezoną didžioji dalis šilumos Vilniuje bus gaminama iš biokuro.
