VŠT normalizuotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (normalizuota EBITDA) sumažėjo 105 proc. (14,8 mln. eurų) ir siekė -0,7 mln. eurų.
„Šių metų pradžia buvo gana palanki VŠT veiklai dėl užsitęsusio šildymo sezono ir palyginti žemos oro temperatūros. Tačiau padidėjusią šilumos energijos paklausą ir augančias pardavimo apimtis netruko pasivyti ir pralenkti tikra kainų audra dujų, biokuro bei apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkose. Itin sparčiau augant sąnaudoms, reguliuojamoje rinkoje veikianti įmonė neturi jokių galimybių išsilaikyti pelno zonoje, todėl prognozuojame, kad neslūgstant įtampai energijos šaltinių rinkose, paskutinysis metų ketvirtis bendrovei taip pat bus sudėtingas. Kita vertus, mes darome ir toliau darysime viską, kad labiausiai pažeidžiamoms klientų grupėms kainų šokas būtų kiek įmanoma mažesnis – tam tikslui bus taikomas mokėjimo dalimis modelis bei aktyvuoti kompensaciniai valstybės finansuojami mechanizmai“, - pažymėjo VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius VŠT sąnaudos gamybai išaugo net 56,5 proc. ir sudarė 68,4 mln. Eur. Didžiąją dalį gamybos sąnaudų augimo lėmė itin sparčiai kilusios gamtinių dujų ir biokuro kainos. Be to, metų pradžioje vyravusi didesnė nei įprastai šilumos energijos paklausa didino apyvartinių taršos leidimų (ATL), naudojamų atsiskaitymui už CO2 emisiją, poreikį 56 proc. Spartus paklausos augimas išpūtė ir atviroje rinkoje parduodamų ATL kainą, kuri, palyginti su 2020 m., buvo 2,5 karto didesnė.
Iš viso šiemet per pirmuosius devynis mėnesius bendrovė į Vilniaus šilumos tinklą patiekė 2 117,6 GWh šilumos energijos, t.y. 21 proc. (360,7 GWh) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (1 756,9 GWh). VŠT gamybos objektuose pagamintas šilumos energijos kiekis išaugo 23 proc. (230,7 GWh) ir siekė 1 227,1 GWh. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis augo 17 proc. (129,9 GWh) ir siekė 890,5 GWh. Bendrovė per tą patį laikotarpį Vilniaus miestui patiekė 4 360 tūkst. m3 karšto vandens (tiek pat kaip ir pernai) bei pagamino 94,4 GWh elektros energijos (16 proc. arba 17,7 GWh mažiau nei pernai).
Pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė svertinė šilumos kaina sudarė 4,31 ct/kWh su PVM ir lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu (4,25 ct/kWh su PVM) padidėjo 1,4 proc. (0,06 ct/kWh). Esminius šilumos kainos pokyčius lėmė augančios gamtinių dujų ir biokuro kainos rinkoje.
