„Aš šiandien išsiunčiau raštą Finansų ministerijai, kurios paklausėme dėl galimybės gauti Europos Sąjungos paramą. Turime taip pat žiūrėti, kad mūsų projektas būtų toks, su kuriuo galėtume pretenduoti į Europos Sąjungos paramą, kadangi tarybos sprendime yra parašyta, kad projektas įgyvendinimas, tik gavus paramą“, – BNS sakė A.Keserauskas. Jis sako, jog projektui siekiama gauti 60 proc. europinės paramos.
Premjeras A.Butkevičius mano, kad Vilniaus valdžios siūlomas kogeneracinės elektrinės projektas neatitinka Nacionalinėje programoje numatyto sprendinio dydžio, todėl negalės būti įgyvendintas. Premjeras pabrėžia, kad galiojantys savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai taikomi tiek, kiek neprieštarauja programos įgyvendinimui, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Programoje numatyta, kad šilumos ūkio plėtros projektai bus įgyvendinami konkurso būdu, tačiau valstybė privalo turėti 51 proc. akcijų.
Nemato kliūčių
A.Keserauskas sakė nesuprantantis, kodėl savivaldybės planuojamas projektas netenkina Vyriausybės.
„Aš nežinau, kurio punkto jis neatitinka – ar kad valstybė neturi 51 procento, ar, kad ne “Lietuvos energija„ jį vykdo. Man atrodo, tai yra šalutiniai argumentai. Pirmiausia turi būti atkreipiamas dėmesys, kaip vartotojui yra naudingiausia. Per tą prizmę mes teikiame savo projektą – duos ne duos, bet mes jį norime padaryti iki galo“, – BNS tikino jis.
Kita vertus A.Keserauskas pripažino, jog be europinės paramos projektas netektų prasmės, mat našta būtų užkeliama ant vartotojų pečių.
„Be europinės paramos jis netenka prasmės, kadangi tarifo mažėjimo nėra. Aš nežinau, koks yra „Lietuvos energijos“ tikslas, bet mūsų pagrindinis tikslas yra žiūrėti per vartotojo prizmę – kad didžiausia nauda būtų vartotojui, ne įmonės pelno siekime, bet vartotojo tarifo sumažinime“, – sakė A.Keserauskas.
Jis sakė manantis, jog per mėnesį savivaldybės darbo grupei bus pasiūlyta, kokie yra galimi projekto sprendimai – po to galutinai bus pasirenkamas naudingiausias sprendimas ir kaip jį įgyvendinti.
J.Neverovičius komentuoti nenori
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, kuris susilaikė, Vyriausybei balsuojant dėl programos, teigė nenorintis komentuoti konkrečių projektų.
„Nenorėčiau imti vertinti, kurie šiuo metu viešojoje erdvėje aptariami projektai yra geriausi. Konkretūs projektai, atitinkantys programoje apibrėžtus rėmus, turėtų būti atrinkti skaidraus ir atviro konkurso būdu“ ž, – „Verslo žinioms“ sakė ministras, paprašytas įvertinti, kuris – „Lietuvos energijos“ ar Vilniaus šilumos tinklų – sprendinys yra patrauklesnis.
Vilniaus valdžia balandžio pradžioje pritarė 720 mln. litų preliminarios vertės trečiosios Vilniaus termofikacinės elektrinės (TEC) rekonstrukcijos projektui. Projektas būtų pradėtas 2016 metų pabaigoje, kai iš „Vilniaus energijos“ bus perimtas šilumos ūkis. Savivaldybės skaičiavimais, pastačius 540 MW biomasės garo katilą, šilumos kaina sumažėtų iki 18,4 cento.
Nepaisant to, kad savivaldybė pernai su „Lietuvos energija“ susitarė kurti bendrą įmonę jėgainės rekonstrukcijai, alternatyvus jos atnaujinimo planas parengtas be „Lietuvos energijos“. Pastarosios ir miesto valdžios pozicijos dėl investicijų išsiskyrė, kai pastaroji pasiūlė statyti mažesnės galios kogeneracinę jėgainę.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS yra sakęs, jog alternatyva pasirinkta skubotai, be to, pasak jo, jėgainė būtų tokia didelė, kad pasaulyje yra vos dvi įmonės, galinčios pagaminti tokius katilus.
