Atkeliavusios naujos šildymo sąskaitos kai kuriuos vilniečius nustebino. Štai Perkūnkiemyje naujos statybos name gyvenanti Viktorija su 15min dalijosi, kad už 45 kv. metrų butą kartu su karštu vandeniu turės mokėti 64,67 euro, kai už praėjusių metų lapkritį sąskaita siekė apie 39 eurus.
Karoliniškių gyventojai Rūtai taip pat teks mokėti daugiau. Jos sąskaita už praėjusį mėnesį, suvartojus 1 kubinį metrą karšto vandens, siekė 62,51 euro. Už praėjusių metų lapkritį moteriai teko mokėti 48,31 euro.
Kristinai, gyvenančiai naujos statybos name Pilaitėje, už 61 kv. metro buto šildymą kartu su karštu vandeniu reikės mokėti 64,95 euro, kai praėjusiais metais gauta sąskaita siekė 29,87 euro.
Naujamiestyje 70 kv. metrų ploto bute gyvenanti Eglė už lapkritį gavo 94,99 euro dydžio sąskaitą. Praėjusiais metais ji mokėjo 88,80 euro. Namas, kuriame ji gyvena, yra nerenovuotas.
Pašilaičiuose 60 kv. metrų ploto bute gyvenantis Giedrius už lapkričio šildymą kartu su karštu vandeniu turės pakloti 77,78 euro, kai praėjusiais metais mokėjo 54,08 euro.
Tačiau yra gyventojų, kuriems sąskaitos šiais metais kiek sumažėjo.
Šeškinėje 1 kambario bute gyvenanti Ieva už šildymą ir karštą vandenį mokės 76,86 euro. Už 2022 m. lapkritį mergina mokėjo 79,53 euro.
Fabijoniškių gyventojai Kristinai sąskaita per metus už šildymą taip pat keliais eurais sumažėjo. Ji už 67 kv. metrų buto šildymą kartu su karštu vandeniu už praėjusį mėnesį mokės 94 eurus. Lygiai prieš metus gauta sąskaita sudarė 98 eurus.
Kas lėmė augimą?
Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas aiškino, kad lyginant skirtingų metų sąskaitas reikia atkreipti dėmesį, jog praėjusių metų lapkritį šilumos kaina dar tik buvo pradėjusi kilti dėl energetinių išteklių kainų augimo, o šiemet situacija aštresnė.
„Turime Rusijos karą Ukrainoje, kuris lėmė energetinių išteklių krizę. Taip pat labai svarbi aplinkybė, kuri neleidžia objektyviai lyginti šių dviejų laikotarpių, yra nuo šių metų spalio mėnesio Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pakeista šilumos kainos skaičiavimo metodika“, – 15min sakė L.Jakubauskas.
Be to, priėmus sprendimą gamtines dujas laikinai pakeisti mažasieriu mazutu, pasak jo, „pavyko suvaldyti drastišką šilumos kainos augimą.“
„Sąskaitų už šildymą dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo šilumos suvartojimo. Jį lemia lauko oro temperatūra, pastato būklė ir individualūs šilumos vartojimo įpročiai“, – priminė jis.
Be to, lyginant šių ir praėjusių metų lapkričio vidutines lauko oro temperatūras, matyti, kad šiemet buvo laipsniu šalčiau, o tai lėmė ir padidėjusį suvartojimą.
„Renovuotų daugiabučių namų gyventojai moka iki 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą. Šių metų lapkritį vidutinė 50 kv. m. ploto buto sąskaita renovuotame daugiabučiame name siekia apie 51 eurą, o nerenovuoto – apie 87 eurus“, – nurodė L.Jakubauskas.
O kas galėjo lemti tai, kad naujos statybos daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms sąskaitos galėjo būti aukštesnės už tų, kurie gyvena senuose namuose?
„Šiuos skirtumus galėjo lemti galimybė naujos statybos namuose patiems gyventojams reguliuoti kambario vidaus temperatūrą”, – svarstė Vilniaus šilumos tinklų atstovas.
