Šeškinės gyventojai Ingai, gyvenančiai nerenovuotame 40 kv. metrų ploto bute, šildymo sąskaita už praėjusį mėnesį siekė 82,94 euro. Prieš metus ji mokėjo 111,71 euro.
O Karoliniškėse gyvenančiai Vaidai už 32 kv. metrų ploto buto šildymą atkeliavo 66 eurų dydžio sąskaita. Praėjusiais metais moteris mokėjo 92 eurus.
Tuo metu Fabijoniškių gyventoja Kamilė už 66,45 kv. metrų ploto buto šildymą mokės 106,47 euro. Tiesa, jai sąskaitą sumažino ir skirta 25 eurų kompensacija už šildymą, tačiau net ir be jos sąskaita vis tiek būtų mažesnė nei praėjusiais metais, kai siekė 170,91 euro.
Savo ruožtu VŠT komentuoja, kad dėl priimto sprendimo gamtines dujas dalinai pakeisti mažasieriu mazutu Vilniuje, šilumos kainą pavyko suvaldyti, o sausis buvo šiltesnis nei gruodis, todėl gyventojus pasieks mažesnės sąskaitos.
Pasak įmonės, už 50 kv. m ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 eurus siekiančią sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje ji sieks maždaug 96 eurus.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, sausio mėnesį VŠT klientams šilumos kaina siekė 7,87 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tai – mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų šalies miestų ir viena mažiausių Lietuvoje.
„Palyginimui, pernai vidutinė tokio paties buto ploto sąskaita nerenovuotame name siekė 133 eurus, renovuotame – 79 eurus“, – sako VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Šilumos kainos mažėjimo tendencija tęsiasi nuo rugsėjo mėnesio – penkis mėnesius iš eilės. Vasario mėnesį sostinės gyventojai už šilumos kilovatvalandę mokės 7,56 ct be PVM arba 27 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šilumos kaina siekė 10,37 ct/kWh be PVM. Tai viena mažiausių šilumos kainų Lietuvoje.
Šilumos kainą kiekvieną mėnesį tvirtina VERT, ji keičiasi priklausomai nuo šilumos gamybai naudojamų išteklių kainos rinkoje.
Kas nulemia sąskaitos dydį
VŠT primena, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo šilumos kainos, kurios daugiau nei 80 proc. sudaro kuro sąnaudos, ir suvartoto šilumos kiekio. Pastarąjį lemia lauko oro temperatūra, namo energetinis efektyvumas ir individualūs vartojimo įpročiai.
Sausis buvo beveik 3 laipsniais šiltesnis, nei 2022 m. gruodis. Pirmą šių metų mėnesį vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje buvo –0,1 laipsnio, kai tuo tarpu 2022 m. sausį vidutinė temperatūra siekė –1,3 laipsnio. Net ir toks temperatūros skirtumas, pasak įmonės, gali lemti mažesnį šilumos suvartojimą.
Svarbu paminėti, kad klientai, susiduriantys su finansiniais sunkumais apmokant sąskaitas už šilumos ir karšto vandens paslaugas, gali pasinaudoti ir siūlomu pagalbos paketu.
Vilniečiai dar gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijų šildymui ir karštam vandeniui – atitikus kriterijus, kompensacijos skiriamos iki šildymo sezono pabaigos. Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, gyventojams taikomos palankesnės kompensacijų gavimo sąlygos.
Dėl rekordinio prašymų skaičiaus, kai kurie klientai dar gali būti nesulaukę patvirtinimo dėl kompensacijos.
„Žinome, kad dalis klientų dar laukia kompensacijų. Norime patikinti, kad gavę informaciją iš savivaldybės apie paskirtą kompensaciją ją pritaikysime ir už praėjusius mėnesius, tokiu atveju klientai savo sąskaitose matys permoką, kuria bus padengti būsimi mokėjimai ar jų dalis“, – pažymi L.Jakubauskas.
15min jau rašė, kad kai kurie vilniečiai kompensacijų nesulaukia mėnesius.
Jei klientams kompensacija už šildymą ir karštą vandenį nepriklauso, galima dalį mokėjimų atidėti. Reikėtų kreiptis į Vilniaus šilumos tinklus ir pasirašyti susitarimą.
