Didžiausias pabrangimas fiksuotas Vilniuje, kur šildymas buitiniams vartotojams pabrango maždaug 2-2,5 karto. Sostinėje, skirtingai nei kituose didmiesčiuose, iki šiol didelę dalį centralizuotam šildymui naudojamo kuro sudaro gamtinės dujos. Nuolat kintanti jų kaina šiuo metu yra bene penkis kartus didesnė nei praėjusių metų sausį, o metų pabaigoje pasiekė ir rekordinę 180 eurų už MWh kainą.
Visa tai neigiamai atsiliepia ir sostinės gyventojų sąskaitoms už šildymą. Reaguodami į brangstančius energetinius išteklius, šilumos tiekėjai paskelbė apie galimus kompensacinius mechanizmus.
„Vilniaus šilumos tinklų“ klientai turi galimybę atidėti 2021/2022 m. šildymo sezono sąskaitų mokėjimus. Tai reiškia, kad mokamos sąskaitos už šilumą suma šį sezoną būtų ne didesnė negu 35 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Likusi dalis būtų sumokama lygiomis dalimis pasibaigus šiam šildymo sezonui per pasirinktą terminą. Ši galimybė nebus taikoma automatiškai, todėl gyventojai turi patys nuspręsti, ar nori priemone pasinaudoti.
Kaip 15min pasakojo „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Gerimantas Bakanas, šios paslaugos populiarumas smarkiai išaugo vos per dieną.
Iki pirmadienio buvo vos 29 dėl tokio apmokėjimo susitarusių asmenų, tuo tarpu pirmąją savaitės dieną VŠT šiuo klausimu sulaukė 1040 klientų skambučių.
„Tai yra absoliutus „rekordas“ neigiama prasme, srautas yra labai didelis. Mes su kiekvienu savo klientu pakalbame, netgi praleidę skambučius visą laiką atskambiname. Tikrai kalbame ir pasakojame, kaip galima suvaldyti situaciją“, – kalbėjo G.Bakanas.
„Esame pasiruošę visiems klientams, kuriems tai yra didelė našta, padėti išskaidyti šituos mokėjimus ir suteikti atidėjimus, kuriuos būtų galima išsimokėti nuo 6 iki 18 mėnesių“, – pridūrė jis.
Atidedamą sumą sąskaitoje už kiekvieną mėnesį VŠT apskaičiuos atsižvelgiant į praėjusių metų atitinkamo mėnesio sąskaitą. Pavyzdžiui, jeigu pernai lapkričio mėnesį už šildymą ir karštą vandenį asmuo mokėjo 60 eurų, o šiemet sąskaitos suma yra 120 eurų, vadinasi, iki sąskaitoje numatyto termino reikės mokėti 81 eurą. Likusi mokėjimo dalis, šiuo atveju 39 eurai, yra atidedama pasirinktam terminui iki 18 mėnesių.
Pašnekovas sakė, kad daliai klientų konsultantai pasiūlo galimybę kreiptis į savivaldybės socialinių išmokų skyrių dėl kompensacijų. Tam tikrais atvejais klientai gali pasinaudoti abiem priemonėmis kartu.
„Nesislepiame ir nebėgame į krūmus – suprantame situaciją ir visiems stengiamės padėti“, – kartojo G.Bakanas.
Sąskaitų atidėjimas turi ir neigiamą pusę – laiku pajamų negaunantys šilumos tiekėjai yra priversti skolintis, kad padengtų einamąsias išlaidas.
Pasirinkus atidėtą mokėjimą klientams bus skaičiuojamos ir tiekėjo pasiimtos skolos palūkanos, tačiau skelbiama, kad jos neviršys 5 eurų per metus.
Antradienį paviešintame konfidencialiame VŠT laiške Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, bendrovė skelbė, kad esant itin aukštoms kainoms, nebeturi apyvartinių lėšų dujų įsigijimui, o bankai neskolina 100 mln. eurų tam reikiamos sumos. Įmonė prašė savivaldybės garantijos tokiai paskolai pasiimti.
Vėliau bendrovės vadovas G.Bakanas 15min patikslino, kad nuo 2021 m. gruodžio 24 dienos, kai buvo išsiųstas šis laiškas, situacija pasikeitė. Gamtinių dujų kainai ženkliai nukritus, Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį turėtų patvirtinti 15 mln. eurų garantiją paskoloms. Dar 20 mln. eurų VŠT pavyko pasiskolinti sausio 6 d.
Dėl kompensacijų reikėtų kreiptis į vietinę savivaldybę
Reaguojant į brangstančius energetinius išteklius šiais metais priimti įstatymo pakeitimai, išplečiantys kompensacijų už šildymą gavėjų ratą.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir finansų ministerija, būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t.y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru.
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.
Dėl šios kompensacijos gyventojams reikėtų kreiptis į vietinę savivaldybę.
