„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilniečiai už kovo mėnesio šildymą mokės apie 18 proc. mažiau

AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) klientus už kovo mėnesio šildymą pasiekė apie 18 proc. mažesnės sąskaitos nei vasarį. Sąskaitų mažėjimą lėmė mažiausia per šį šildymo sezoną šilumos kaina ir 3,5 laipsniais šiltesnis mėnuo, rašoma VŠT pranešime žiniasklaidai.
VŠT
VŠT / Vilniaus šilumos tinklų nuotr.

Už 50 kv. m. buto šildymą klientai kovo mėnesį renovuotame daugiabutyje vidutiniškai mokės 42 Eur, nerenovuotame – 73 Eur, vasarį atitinkamai renovuotame name – 50 Eur, nerenovuotame – 85 Eur.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, kovo mėnesį šilumos kilovatvalandės kaina Vilniuje išliko mažiausia tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir viena mažiausių Lietuvoje – 6,97 ct be PVM. Šiemet kovą šiluma atpigo 30 proc., kai pernai šiluma kainavo 9,98 ct/kWh be PVM.

„Šį šildymo sezoną vadiname istoriniu, nes karas Ukrainoje ir dar neregėta energetinių išteklių krizė klientams grasino rekordinėmis sąskaitomis. Sėkmingai subalansavus skirtingas kuro rūšis šilumos kaina mūsų klientams nuosekliai mažėjo, todėl jau trečią mėnesį iš eilės pastebimai traukiasi ir sąskaitos už šildymo paslaugas. Preliminariai skaičiuojame, kad toks sprendimas vilniečiams leido sutaupyti apie 30 mln. eurų”, – sako VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio pabaigos Vilniuje šilumos gamybai kartu su biokuru ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiama šiluma buvo naudotas mažasieris mazutas. Kovo 31 dieną jį pakeitė atpigusios gamtinės dujos. Šis pokytis balandžio mėnesio šilumos kainą grąžino į vasario lygį – sostinės gyventojams šiluma kainuos 7,56 ct/kWh be PVM, t. y. 22 proc. pigiau nei pernai, kai šilumos kaina siekė 9,69 ct/kWh be PVM.

Daugiabučio renovacija padeda sutaupyti

Vienas iš sąskaitų dydį lemiančių veiksnių – suvartotas šilumos kiekis, kuriam įtaką daro ir pastatų energetinis efektyvumas. Mažesnė šilumos kaina mažina sąskaitas, tačiau daugiabučių gyventojams, kuriuose šilumos nuostoliai į aplinką didesni, tenka mokėti daugiau. Renovuotų, energetiškai efektyvių namų gyventojai už šildymo paslaugas išleidžia net apie 40 proc. mažiau.

„Daugiabučio energetinis efektyvumas gali mažinti ar didinti sąskaitą už šilumą net kelis kartus. Kovo mėnesį renovuotų namų gyventojams 50 kv. m. buto šildymas vidutiniškai kainuos apie 42 Eur, o štai nerenovuotų – jau 73 Eur. Mūsų duomenimis, mažiausias sąskaitas gauna energetiškai efektyviausių namų, pastatytų nuo 2014 m., gyventojai – jie vidutiniškai mokės apie 21 Eur“, – sako L.Jakubauskas.

Pagalba apmokant sąskaitas

Kovo mėnesį kompensacijos pritaikytos daugiau nei 24 tūkst. gyventojų. Šį šildymo sezoną taikomos kur kas palankesnės sąlygos kompensacijoms gauti, todėl Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių pasiekė rekordinis skaičius prašymų. Tokia situacija lėmė, kad prašymų nagrinėjimas užtruko.

„Žinome, kad dalis klientų dar laukia sprendimo dėl kompensacijos, todėl norime patikinti, kad gavę informaciją apie klientui paskirtą kompensaciją jos dydį apskaičiuosime pagal tai numatančius teisės aktus už visus priklausančius laikotarpius. Tokiu atveju klientai savo sąskaitose matys permoką, kuria bus dengiami būsimi mokėjimai ar jų dalis”, – sako L.Jakubauskas.

VŠT primena ir apie mokėjimų atidėjimo galimybę, kai su šilumos ir karšto vandens tiekėju pasirašius Susitarimą klientas gali mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį kaupti ir vėliau sumokėti per 6 mėnesius. Šia galimybe kviečiami pasinaudoti ir kompensacijų laukiantys klientai.

Artėja šildymo sezono pabaiga

Šildymo sezonas Vilniuje įprastai baigiamas balandžio mėnesio antroje pusėje. Sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos priima miesto savivaldybė, atsižvelgdama į lauko oro temperatūrą. Pernai Vilniuje šildymas išjungtas balandžio 25 dieną.

Tačiau galimybė pratęsti arba sezoną užbaigti anksčiau individualiai išlieka, jeigu nėra pažeidžiamos nustatytos higienos normos. Tokiu atveju reikia surinkti daugiau nei pusę (50 % + 1) daugiabučio namo bendraturčių balsų. Namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą turi informuoti Vilniaus šilumos tinklus. Šildymą name įjungia ar išjungia namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

Pasibaigus šildymo sezonui VŠT pradės įprastus hidraulinius bandymus, kurių metu tikrins vamzdynų stiprumą, šalins defektus. Gyventojai jau dabar kviečiami pasitikrinti, kada jų name nebus karšto vandens. Tą padaryti galima bendrovės internetinėje svetainėje www.chc.lt.

Vasarą bus atliekami ir šilumos trasų rekonstrukcijų darbai, kurie leis sumažinti šilumos nuostolius į aplinką ir užtikrins patikimą šilumos tiekimą šaltuoju metų laiku.

Bendrovė primena, kad šilti namai – komandinis darbas, todėl kviečia gyventojus taip pat ruoštis naujam šildymo sezonui. Verta apsvarstyti namo renovacijos galimybę ar šilumos punkto modernizaciją, o taip pat domėtis, kaip namų administratoriai ruošia namo vidaus sistemas naujam šildymo sezonui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs