Vicemeras V.Benkunskas teigė, kad spalio mėnesį Vilniaus gyventojai mokės už šilumą visą kainą, o nuo lapkričio kaina jau bus fiksuota.
„Gauname daug kreipimųsi, kad poreikis šildymui yra didelis. Apie 20 proc. subjektų jau šildosi individualiai. Iš mūsų žinia yra tokia, kad šilumos poreikis yra individualus ir kiekvienas namas jį gali pradėti savarankiškai. Matome, kad naktimis jau prasideda šalnos, todėl pradedame šilumos sezoną dabar“, – sakė jis.
Vilniaus savivaldybė fiksuos 35 proc. kainų augimą lyginant su praėjusiais metais, o likusią kainos dalį gyventojams bus pasiūlyta susimokėti su atidėjimu.
Vicemeras pridūrė, kad gyventojai galės patys pasirinkti, kaip sumokėti dėl kainų fiksavimo atsiradusį trūkumą. Vienas iš pasirinkimų bus sumokėti ją kaip „tryliktą“ sąskaitą, taip pat tą sumą išdėlioti per penkis vasaros mėnesius iki kito šildymo sezono. Dar vienas pasirinkimas – išdėstyti būsimą įmoką per trejus metus, mokant penkių šiltųjų mėnesių laikotarpiu, t.y. iš viso per penkiolika mėnesių.
Tiesa, tie, kurie nenorės mokėti su atidėjimu, galės su šilumos tinklais tartis individualiai dėl įprastų mokėjimų.
Kalbėdamas apie galimą atidėjimo finansavimą, V.Benkunskas neatmetė galimybės skolintis iš kredito institucijų, preliminarus susitarimas jau pasiektas ir su „Ignitis“. Jei kainos kiltų ir toliau, gali būti svarstoma kreiptis pagalbos į Vyriausybę ar ES. Vicemeras pridūrė, kad tokiu atveju palūkanos būtų įskaičiuotos į galutinę kainą vartotojui.
„Didelė dalis gyventojų papuls į valstybės remiamų asmenų ratą ir jiems didžiąją dalį šilumos kainos padengs valstybė. Jeigu ką, mes turime 1,5 mln. eurų šilumos kompensacijoms. Vilniečiai tikrai galės savo sąskaitas tvarkyti individualiai susitarus su šilumos tinklais, kad tos mėnesio išlaidos drastiškai nekiltų“, – sakė V.Benkunskas.
„Mes negalime pasakyti, kokia bus galutinė suma, nes nežinome, kokia situacija bus gruodžio, sausio, vasario mėnesiais, kada dujų reikės daugiausiai“, – sakė vicemeras.
Vilniaus šilumos tinklų direktorius Gerimantas Bakanas pabrėžė, kad dujų kainos šiuo metu yra nestandartiškai aukštos. Viena priežasčių – tuščios dujų saugyklos po praėjusio sezono šaltos žiemos bei aukšta paklausa Azijoje. Biokuras palyginus su praėjusiais metais brango daugiau nei 2 kartus.
„Vilniaus šilumos tinklai pasaulinėms kainoms įtakos negali daryti“, – sakė jis. Įmonės atstovas pridūrė, kad 76 proc. kainų augimo sudaro būtent kuro kainų padidėjimas.
G.Bakano teigimu, renovuotame 50 kv. m. butuose spalio mėnesį sąskaita už šildymą bus 22 eurai, o nerenovuotuose – arti 38 eurų.
Rudens pradžioje VERT ir Vilniaus šilumos tinklams paskelbus savo kainų prognozę, skaičiuota, kad šilumos kaina sostinėje galėtų paaugti net 60 proc. lyginant su praėjusiu šildymo sezonu.
Sostinės šilumos ūkis iki šiol naudoja 40 proc. dujų, kai didžiuma kitų Lietuvos miestų jau yra pilnai ar dalinai perėję prie biokuro. Aukštesnes vidutines nei kituose šilumos kainas Vilniuje lėmė tai, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje nespėta įrengti biokuro bloko. Jei šis blokas būtų pastatytas laiku, biokuro dalis Vilniuje siektų apie 90 proc.
