„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilnius jau planuoja, kaip gyvens be „Vilniaus energijos“

Pasibaigus Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarčiai su „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ketina perimti šilumos ūkio valdymą į savo rankas – ir jau dabar samdo specialistus.
Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.
Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Iki šiol nuomininko tikslas buvo siekti kuo didesnio pelno – kartais prasilenkiančiais su teise būdais. Šilumos tinklams atsidūrus miesto rankose, akcininko užduotis bus užtikrinti skaidrią veiklą ir kuo mažesnę kainą gyventojams. Pagal „Vilniaus energijos“ manipuliacijas ir veiksmus matome, kad galimybių mažinti šilumos kainas tikrai yra“, – tikina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Prieštaringai vertinamos ir ne kartą vien šiais metais žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrusios „Vilniaus energijos“ šilumos tinklų nuomos sutartis baigsis 2017 metų balandį. Jau dabar, pasak V.Benkunsko, prasideda pasiruošimas šilumos tinklų infrastruktūros ir turto susigrąžinimui iš nuomininko.

„Tam intensyviai ruošiamasi, samdomi ekspertai, teisininkai, auditoriai, inžinieriai, kurie padės perimti visą turtą. Reikės įvertinti, kokios būklės turtas yra grąžinamas.

Problema ta, kad, kai nuomos sutartis buvo pasirašyta, mažai kas galvojo apie sutarties pabaigą, tad esama daug neapibrėžtumų, kurie, matyt, bus skirtingų pusių skirtingai interpretuojami“, – kalba pašnekovas.

Galės mažinti kainas

Pasibaigus nuomos sutarčiai, pagrindine šilumos tinklų akcininke taps Vilniaus savivaldybė. Pasak pašnekovo, pagrindinė akcininkė, suprasdama, kad šilumos tiekimas –  socialinė paslauga gyventojams, sieks minimalaus arba nulinio pelno ir mažiausios kainos šilumos vartotojams.

„Iki šiol nuomininko tikslas buvo siekti kuo didesnio pelno – kartais prasilenkiančiais su teise būdais. Šilumos tinklams atsidūrus miesto rankose, akcininko užduotis bus užtikrinti skaidrią veiklą ir kuo mažesnę kainą gyventojams. Pagal „Vilniaus energijos“ manipuliacijas ir veiksmus matome, kad galimybių mažinti šilumos kainas tikrai yra“, – tikina V.Benkunskas.

Savo ruožtu premjero patarėjas energetikai Tomas Garasimavičius pažymi, kad, siekiant pakeisti esamą situaciją, yra įgyvendinama vyriausybės šilumos ūkio plėtros programa. Joje numatyta Vilniuje ir Kaune įgyvendinti biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinių elektrinių projektus.

„Juos įgyvendintų „Lietuvos energija“ su partneriais, užtikrinant, kad valstybė turėtų kontrolę – ne mažiau 51 proc. šių projektų akcijų. Numatomoje Vilniaus biokuro ir atliekų elektrinėje bus pagaminama iki 50 proc. šilumos poreikio Vilniuje.

Kadangi šiems įrenginiams bus skiriamos ES struktūrinės paramos lėšos, taip pat panaudojamas pigesnis biokuras ir komunalinės atliekos, tai leis dar papildomai atpiginti šilumos kainą. Planuojama, kad šie nauji pajėgumai pradės veikti 2017 metų rudenį“, – aiškina T.Garasimavičius.

Pastarojo kainų šuolio buvo galima išvengti?

„Vilniaus energija“ gruodį brangina jos gaminamą šilumos energiją, nes spalį bendrovė pirko daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Numatoma, kad šilumos ir karšto vandens kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, išaugs 26,3 proc. – iki 6,33 cento už kilovatvalandę.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė pažymi, kad natūralu, jog žiemos mėnesiais šilumos kaina išauga, tačiau, be kita ko, spalio–lapkričio mėn. „Vilniaus energija“ sumažino biokuro kiekį.

„Pasirodo, jų biokuro katilas buvo remontuojamas. Degino daugiau dujų ir patys paprašė „Litgas“, kad padidintų gamtinių dujų kiekį, perkamą iš SGD terminalo, nors to buvo galima išvengti.

Matydama, kad kainos biržoje labai nukrito, įmonė biokuro gali nusipirkti visam sezonui. Taip pat yra su gamtinėmis dujomis – galima iš anksto susiplanuoti, kada gamtinių dujų pritrūks, iš ko, kaip jas pirkti“, – LRT.lt sako I.Žilienė.

Vilniaus vicemeras, komentuodamas pastarojo meto situaciją, pažymi, kad įmonė dar vasarą galėjo matyti, jog pritrūks pigesnių dujų, ir galėjo įsigyti didesnį jų kiekį.

„Jau rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais  „Vilniaus energija“ matė, kad jiems baigiasi pigesnių dujų iš „Lietuvos dujų tiekimo“ kvotos, ir galėjo atlikti visus procedūrinius veiksmus, gauti leidimą pirkti didesnį kiekį dujų. Tačiau įmonė laukė iki paskutinės minutės ir tada sąmoningai padidino šilumos kiekį bei kainą gruodžio mėnesiui“, – kalba V.Benkunskas.

Pasak „Vilniaus energijos“ atstovų, papildomą šilumos ir elektros energijos gamybos, o kartu ir kuro poreikį sukėlė klimato pokyčiai.

„Prognozuoti lauko oro temperatūrą, būsiančią po dviejų ar daugiau mėnesių, yra labai nedėkingas užsiėmimas. Paskelbus šildymo sezoną, šilumos gamybos poreikis, palyginti su nešildymo sezonu, išauga keleriopai, todėl būtent spalio mėnesį būtinos šilumos gamybos poreikis yra labai sunkiai prognozuojamas ir priklauso išskirtinai nuo klimato pasikeitimo.

Didesnį nei prognozuotą gamtinių dujų suvartojimą lėmė dar vienas svarbus faktas. Šiemet AB „Lesto“ anksčiau nei pernai pradėjo pirkti „Vilniaus energijos“ pagamintą remtiną elektros energiją, kurios pardavimo kainą nustato VKEKK, o supirkimo apimtį – vyriausybė. Pernai „Lesto“ remtiną elektrą pradėjo pirkti tik lapkričio 14 dieną, o šiais metais tai įvyko gerokai anksčiau – spalio 26-ąją“, – LRT.lt sako įmonės rinkų analitikas Valdas Jurkevičius.

Vartotojai vis tiek mokės mažiau

Kaip pastebi LRT.lt pašnekovai, nors, palyginti su lapkričio mėnesio kaina, gruodžio mėnesio šilumos kaina šokteli, šilumos kainos šį šildymo sezoną ne tik nedidėja, bet bus mažesnės už praėjusį.

„Lyginti reikia, kiek vartotojai už šilumos kilovatvalandę mokės šį šildymo sezoną ir kiek mokėjo praeitą. Pavyzdžiui, 2015 metų spalį, palyginti su 2014 metų spaliu, šilumos kilovatvalandės kaina sumažėjo 22,5 proc., lapkritį – 26 proc.

Net „Vilniaus energijai“ dirbtinai išpūtus 2015 metų gruodžio mėnesio šilumos kainą, ji vis tiek bus daugiau nei 2 proc. mažesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais“, – LRT.lt sako premjero patarėjas energetikai.

Tačiau, kaip pažymi pašnekovas, tokie „Vilniaus energijos“ veiksmai kelia klausimų ir leidžia spėti keletą galimų priežasčių.

„Tai galbūt yra bandymas diskredituoti SGD terminalą – neva dėl kainų išaugimo kaltos terminalo dujos. Tačiau šiais metais šilumos kainos, palyginti su praėjusių metų kainomis, pastebimai mažėjo, nors jau veikė SGD terminalas“, – kalba T.Garasimavičius.

Ne pirmas „keistas“ žingsnis

Anot V.Benkunsko, per visą „Vilniaus energijos“ veiklos laikotarpį abejotini veiksmai pasikartoja ne pirmą kartą. Dar šiais metais „Vilniaus energija“ nustebino savo sprendimu šildymo sezono metu remontuoti biokuro katilą, esantį Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje.

„Dėl to buvo nupirkta ir sudeginta 35 proc. mažiau biokuro, palyginti su praeitų metų spalio mėnesiu. Paprastai tokie darbai yra atliekami vasarą, kai šildomas tik vanduo ir įtaka vartotojų sąskaitoms yra mažiau juntama.

Tai nebuvo kažkokia avarija, jie tiesiog sugalvojo spalio mėnesį, prasidėjus šildymo sezonui, remontuoti katilą. Todėl buvo deginama daugiau brangesnio kuro – gamtinių dujų“, – atkreipia dėmesį V.Benkunskas.

„Vilniaus energijos“ atstovų teigimu, tai, kad įrenginys remontuojamas šildymo sezono metu, bendrų metinių sąnaudų nekeičia. „Biokuro katilo remontas buvo suplanuotas iš anksto. Šio įrenginio remonto laikotarpiu kinta kuro balansas.

Planinis remontas paprastai trunka apie savaitę ir įmonės metinėms šilumos gamybos sąnaudoms jokios įtakos nedaro – nesvarbu, ar remontai atliekami vasaros, ar šildymo sezono metu. Vasaros metu biokuro dalis bendrame kuro balanse yra didesnė nei šildymo sezono metu. Dėl to vasarą  biokuro katilo remonto metu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos gali augti apie 50 procentų, o šildymo sezono metu palyginamosios šilumos kainos dėl remonto poveikio teaugtų apie 10 procentų“, – sprendimą aiškina V.Jurkevičius.

Konkurencijos taryba skyrė baudą

Šių metų pradžioje „Vilniaus energija“ taip pat buvo įtariama tyčia permokėjusi už biokurą, kai delsė sudaryti sutartį dėl pigesnių dujų pirkimo – daugiau nei mėnesį buvo permokama už dujas. Vėliau paaiškėjo, kad biokuras perkamas iš susijusios bendrovės („Bionovus“) už išpūstą kainą. Už biokurą mokėta beveik pusantro karto daugiau, nei kainuoja biržoje.

Konkurencijos taryba bendrovei „Vilniaus energija“ šią savaitę skyrė 19 mln. eurų baudą. Pasak Konkurencijos tarybos pranešimo, tarp „Bionovus“ ir „Vilniaus energijos“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš „Bionovus“. Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad „Vilniaus energija“ nepasinaudojo biokuro tiekėjų konkurencija bei galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis.

Bendrovė „Vilniaus energija“ tikina teismui apskųsianti Konkurencijos tarybos sprendimą skirti baudą. Įmonės pranešime spaudai rašoma, kad visos sąlygos „Vilniaus energijos“ organizuotame biokuro įsigijimo konkurse buvo viešai paskelbtos Viešųjų pirkimų tarnybos sistemoje ir vienodos visiems potencialiems dalyviams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs