Nusprendė, kad sugedo skaitiklis
Sostinės Naujamiestyje yra du vienodi trijų aukštų 12 butų namai. Visuomet už šildymą jų gyventojai mokėjo panašiai – šiek tiek daugiau nei Vilniaus vidurkis. Ieškodami būdų, kaip sutaupyti, vieno tų namų gyventojai pradėjo galvoti apie renovaciją, tačiau iškilo netikėta kliūtis – kaip atrodys prieškario architektūros namas, apdėtas 20 centimetrų storio putplasčio lakštais?
Kol vyko svarstymai, vieno namo gyventojai pradėjo už šildymą mokėti beveik dvigubai mažiau. Kas atsitiko? Namą administruojančios bendrovės „Naujamiesčio būstas“ atstovas Paulius Ugianskis permainų priežastį paaiškino trumpai: „Namas investavo į šildymo sistemos balansavimo įrangos atnaujinimą – tai padėjo efektyviau, tolygiau šildyti šį namą".
Ar gali šildymo sistemos balansavimas duoti tokį efektą? „Čia kažkas ne taip“, – kraipė galvą kaimyninio daugiabučio gyventojai ir jų namo administratorius. Pastarasis teigė, kad tokiu būdu sutaupyti galima iki 30 proc. energijos. Geriausiu atveju. O čia – kone dvigubai.
Galiausiai prieita išvados, kad turbūt bus sugedęs kaimyninio namo šilumos skaitiklis.
Nesvarbu, koks namas: didelis, mažas, ilgas ar aukštas ar tiesiog individualus namukas – šildymo sistemas reikia balansuoti.
Reikia atnaujinti šildymo sistemas
Ar gali sistemos balansavimas duoti tokį didžiulį efektą? Bendrovės „Danfoss“ atstovas Andrius Timofejevas juokavo, kad galima sąnaudas šildymui sumažinti ir 100 proc. – tereikia išjungti šildymą.
„Vien tik automatinių balansavimo ventilių sustatymas stovams mažina sąnaudas nuo 5 iki 20 proc. Taip sakau remdamasisi mums žinomais pavyzdžiais. Nesvarbu, koks namas: didelis, mažas, ilgas ar aukštas ar tiesiog individualus namukas – šildymo sistemas reikia balansuoti“, – EnergyMarket.lt teigė „Danfoss“ atstovas.
Kad būtų pasiektas maksimalus efektas, vartotojas turi turėti galimybę reguliuoti patalpos temperatūrą. „Taigi stovų balansavimas yra tik pirmasis žingsnis, antrasis – temperatūros reguliatorius kiekvienam šildymo prietaisui. Gan keista, kai senuose pastatuose šildymo prietaisai yra be termostatų, juk termostatas šiandien yra visur: šaldytuve, lygintuve, orkaitėje ar automobilyje. Kaip veiktų šie prietaisai be termostatų?“ – patirtimi dalijosi A.Timofejevas.
Tuo tarpu bendrovės „TA Hydronics” technikos direktorius Liutauras Rimkūnas konstatavo, kad nematant objekto realios būklės yra sudėtinga vertinti, tačiau teisingai sutvarkius sistemas, dauguma energijos taupymo ir komforto stokos problemų būna išspręstos.
„Tai, kas buvo atlikta viename iš minimų daugiabučių namų, – gali būti ir tiesa. Viskas priklauso nuo to, kokios blogos būklės ta sistema buvo prieš ją modernizuojant“, – teigė L.Rimkūnas.
Išeitis – renovavimas pagal ESCO modelį
Kas gali padėti minėto Vilniaus daugiabučio ir kitų daugiabučių gyventojams, kurie turi daugybę klausimų, bet mažai atsakymų? Kad reikia šiltinti sienas – jie jau girdėjo.
Kompanija, kuri renovuoja jūsų namą įsipareigoja pasiekti tam tikrus taupymo rezultatus. Kai namas renovuojamas, bendrovė nuolat atlieka stebėseną, analizę, kur dar galima sutaupyti: galbūt montuoti saulės kolektorius, įrengti geoterminį šildymą.
Viena galimybių – visiškai kitoks, vadinamasis ESCO (Energy Saving Company) renovavimo modelis. Jo esmė paprasta – ESCO kompanija, kuri renovuoja jūsų namą įsipareigoja pasiekti tam tikrus taupymo rezultatus. Kai namas renovuojamas, bendrovė nuolat atlieka stebėseną, analizę, kur dar galima sutaupyti: galbūt montuoti saulės kolektorius, įrengti geoterminį šildymą ir t.t. Jei efektyvumo rodikliai nepasiekiami – tai yra kompanijos rizika.
Tuo tarpu dabartinis renovacijos modelis nėra pats efektyviausias kelias mažinti energijos vartojimą. Pirmiausia dėl to, kad apšiltinus sienas, nebelieka jokių paskatų toliau taupyti, nes nėra apskaitos, nuolatinės stebėsenos, audito ir rekomendacijų.
Iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Rytis Kėvelaitis teigė, kad ESCO modelis efektyvesnis jau vien didesne atsakomybe. Dabar kokia nors bendrovė apšiltina sienas – tuo projektas baigtas. Tuo tarpu ESCO kompanijos, kurių pajamų šaltinis – sutaupytos lėšos, prisiima visą atsakomybę, nes tai yra jų verslas.
ESCO renovacijos modelis yra paplitęs visoje Europoje. ESCO klestėjimo miestu laikomas Rytų Berlynas, kuriame taip renovuota 1400 pastatų.
