Pasak pranešime spaudai cituojamo „Danpower GmbH“ finansų direktoriaus Burkhardo Vogelio, vokiečiai galėtų nuosavomis lėšomis pastatyti 130 megavatų galingumo biokuro ir atliekų deginimo įrenginius ir vėliau tuos įrenginius perduoti savivaldybei.
„Jei nebūtų konkurencinių ribojimų ir būtų skelbiamas konkursas atliekų deginimo jėgainei įrengti, tuomet ją ir dvi biokuro katilines galėtume pastatyti investuodami apie 111 mln. eurų. Šios investicijos leistų išspręsti miesto atliekų problemas ir sumažintų šildymo kainas gyventojams“, – sako B. Vogelis.
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perėmė šilumos ūkį iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“.
B. Vogelis teigia, kad bendrovės investicijos Vilniuje prisidėtų prie didesnės konkurencijos ir naudos gyventojams.
„Esame didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai Lietuvoje, savo investicinius projektus, priešingai nei kiti rinkos dalyviai, vykdome be Europos Sąjungos ar kitos papildomos paramos. Net be paramos „Danpower“ pagaminamos šilumos kaina šį šildymo sezoną buvo viena mažiausių Lietuvoje“, – teigia B.Vogelis.
Tačiau jis pripažįsta, kad vokiečių investicijų Vilniaus šilumos ūkyje gali tekti dar palaukti – Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programoje numatyta, kad iki 2021 metų šilumos gamintojų pajėgumai Vilniuje negali viršyti 319 megavatų.
84,9 proc. „Danpower GmbH” akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, veikianti Hanoveryje, joje dirba 2500 darbuotojų, jos pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
