Kylant energijos kainoms ir didėjant įtampai tarp Europos ir jos svarbios dujų tiekėjos Rusijos, atominių elektrinių Brokdorfe, Grondėje ir Gundremingene padėtį gali dar labiau paaštrinti.
Šis žingsnis perpus sumažins Vokietijos tebeturimus atominių elektrinių pajėgumus ir sumažins energijos gamybą apie keturiais gigavatais. Tiek energijos gamina apytikriai tūkstantis vėjo jėgainių.
2011 metais kilę protestai po Fukušimos atominės elektrinės katastrofos Japonijoje prieš dešimtmetį paskatino A. Merkel inicijuoti Vokietijos atsisakymo nuo branduolinės energetikos planą.
Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.
Tačiau kai visoje Europoje energijos kainos kyla, laikas įgyvendinti šiuos planus vargu ar galėtų būti nepalankesnis.
Nyderlandų skirstymo centre TTF dujų kaina gruodį pasiekė 187,78 euro už megavatvalandę ir buvo dešimteriopai didesnė negu metų pradžioje, todėl elektros energija irgi brango.
Iš dalies šį brangimą lėmė geopolitinė įtampa su Rusija, kurios tiekiamos dujos sudaro apie trečdalį Europoje suvartojamo kiekio.
Vakarų šalys kaltina, kad Maskvą riboja dujų tiekimą, siekdama spausti Europą vystantis įtampai dėl konflikto Ukrainoje.
Maskva taip pat nori, kad būtų licencijuotas kontraversiškas dujotiekis „Nord Stream 2“, turintis padvigubinti rusiškų dujų tiekimo į Vokietiją pajėgumus.
Kainų šuolis
Branduolinės energetikos laikotarpio Vokietijoje pabaiga kainas tikriausiai dar labiau padidins, sakė Darmštato taikomųjų mokslų universiteto energetikos politikos profesorius Sebastianas Heroldas.
„Viliamasi, kad ilguoju laikotarpiu atsinaujinančių šaltinių energija subalansuos padėtį, bet per trumpąjį laikotarpį tai nenutiks“, – naujienų agentūrai AFP aiškino jis.
Kol Vokietija įstengs pakankamai išvystyti atsinaujinančių šaltinių pajėgumus, uždarius atomines elektrines šalyje susidariusį energijos stygių teks kompensuoti deginant iškastinį kurą.
„Bendrai tai padarys Vokietiją dar labiau priklausomą nuo gamtinių dujų, bent jau trumpuoju laikotarpiu – taigi, labiau priklausomą nuo Rusijos“, – pabrėžė S.Heroldas.
Šis perėjimas taip pat gali trukti ilgiau nei norėtų Vokietija. Atsinaujinančių šaltinių energetikos tinklo plėtra pastaraisiais metais strigo, visuomenei priešinantiems naujiems infrastruktūros projektams.
Tikėtina, kad 2021 metais atsinaujinančių šaltinių tiekiamos energijos dalis pirmąkart nuo 1997-ųjų sumažės. 2020 metais ji sudarė 45,3 proc., o 2021-aisiais, kaip prognozuojama – apie 42 procentus.
Atominių elektrinių uždarymas ne vien stums aukštyn elektros kainas, bet ir likviduos svarbų mažai taršios energijos šaltinį, nors šaliai jau dabar sunku išpildyti ambicingus tikslus stabdyti klimato kaitą.
Nauja koalicinė vyriausybė, vadovaujama socialdemokrato Olafo Scholzo, pažadėjo iki 2030 metų paankstinti terminą, kada Vokietija turės atsisakyti anglių deginimo. Vyriausybė siekia, kad iki to laiko 80 proc. Vokietijoje suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
Tikėtinas persigalvojimas?
Tačiau vienas iš Žaliųjų partijos lyderių Robertas Habeckas, vadovaujantis naujai suformuotai jungtinei ekonomikos ir klimato reikalų superministerijai, šią savaitę pripažino, kad Vokietija beveik neabejotinai neįvykdys 2022-iesiems nustatytų tikslų dėl klimato kaitos. Tikėtina, kad taip nutiks ir 2023-iaisiais.
Kitos Europos Sąjungos šalys, įskaitant Prancūzija, toliau vysto atominę energetiką ir ragina ją įtraukti į ES tvarių energijos šaltinių sąrašą, suteikiant galimybę toliau investuoti į šį sektorių.
Net ir Vokietijoje visuomenės pozicija dėl branduolinės energijos atrodo švelnėjanti.
Vėliausia sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ apklausa, atlikta laikraščio „Welt am Sonntag“ užsakymu, rodo, kad apie 50 proc. vokiečių pritartų sprendimui atšaukti planuojamą atominių jėgainių uždarymą dėl pastarojo energijos pabrangimo.
Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos narė Monika Schnitzer laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad „ekonomikos ir ekologijos požiūriu“ būtų protingiau uždarymą atidėti.
Tačiau vyriausybė lieka ištikima A. Merkel planui, o R. Habeckas šią savaitę vėl gynė atominių elektrinių uždarymą.
Bet kuris politikas, raginantis sugrąžinti branduolinę energiją, „taip pat turėtų pasakyti: „Norėčiau, kad mano rinkimų apygardoje būtų branduolinių atliekų“, sakė ministras.
„Kai tik kas nors tai pasakys – iš naujo svarstysiu šį klausimą“, – pridūrė R.Habeckas.
