Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietija pasiruošusi tarpininkauti Maskvos ir Kijevo susitarimui dėl dujų tranzito

Vokietija trečiadienį pareiškė galinti padėti tarpininkauti Maskvos ir Kijevo deryboms, siekiant užtikrinti, kad Ukraina ir toliau gautų pajamų iš rusiškų dujų tranzito, nes tam galėtų sukelti pavojų prieštaringai vertinamas dujotiekis „Nord Stream 2“.
Heiko Maasas
Heiko Maasas / „Scanpix“/AP nuotr.

Baigiamas statyti 10 mlrd. eurų vertės vamzdynas per Baltijos jūrą turėtų padvigubinti Rusijos pristatomų gamtinių dujų apimtį Vokietijai, didžiausiai Europos ekonomikai.

Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys įnirtingai priešinasi „Nord Stream 2“, nuogąstaudamos, kad šis projektas padidins Maskvos politinę įtaką regiono politikoje.

Kijevas taip pat nuogąstauja, kad neteks apie milijardą eurų kasmetinių pajamų iš dujų tranzito, nes statoma infrastruktūra aplenkia Ukrainą.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė esąs pasirengęs atlikti tarpininko vaidmenį, kad Kijevas galėtų ir toliau pelnytis iš tranzito.

„Neatmetame galimybės, kad pradėsime diskusijas, siekdami užtikrinti, kad tranzito sutartis [būtų pratęsta] pasibaigus dabartiniam terminui, nes norime, kad ilgainiui dujos ir toliau būtų tiekiamos per Ukrainą“, – sakė H.Maasas.

2019 metų gruodį sudaryta dujų tranzito sutartis, įpareigojanti rusų dujų milžinę „Gazprom“ mokėti tranzito mokesčius Ukrainai, baigia galioti 2024-ųjų pabaigoje.

H.Maasas išreiškė viltį, kad dabartinė terminuota sutarti galėtų būti pakeista „neterminuota, kad Ukrainai būtų suteikta daugiau saugumo planuojant“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?