Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.
Šių rezultatų laukiama artimiausiomis savaitėmis. Jų paskelbimas galėtų turėti lemiamą reikšmę didžiausiai Europos ekonomikai, kur namų ūkiai ir įmonės ruošiasi sunkiai žiemai.
Energijos kainos smarkiai išaugo dėl karo Ukrainoje. Be to, Rusija sumažino dujų tiekimą į Europą, taip neleisdama Vokietijai sukaupti energijos produktų atsargų, kad pasiruoštų artėjančiam orų atšalimui.
Dabartinė padėtis gerokai skiriasi nuo padėties kovo mėnesį, kai atlikus pirminį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis paaiškėjo, kad tebeveikiančių Vokietijos branduolinių elektrinių nebereikia energetinio saugumo užtikrinimui.
Po pirmosios ataskaitos paskelbimo vyriausybė neatsisakė savo planų iki gruodžio 31 dienos visiškai atsisakyti branduolinių jėgainių.
A.Merkel palikimas
Vokietija, vadovaujama tuometinės kanclerės Angelos Merkel, po 2011 metų Fukušimos jėgainės avarijos Japonijoje nusprendė galutinai atsisakyti branduolinės energijos ir sulaukė plataus visuomenės pritarimo.
Kanclerio Olafo Scholzo trijų partijų koalicinė vyriausybė, ypač socialdemokratai ir jų partneriai žalieji, jau seniai pasisako prieš šio kurso pakeitimą, motyvuodami tai išlaidomis, techninėmis bei saugumo problemomis, susijusiomis su branduolinių išlaikymu.
Branduolinės energijos atsisakymo šalininkai taip pat pabrėžia, kad atominė energija sudaro tik apie 6 proc. visos Vokietijai tiekiamos elektros energijos ir gali menkai padėti sprendžiant pagrindinę problemą – dujų trūkumą šildymui.
Tačiau sparčiai blogėjant energetikos perspektyvoms ir Rusijos „Gazprom“ pareiškus, kad nuo trečiadienio sumažins dujų srautą gyvybiškai svarbiu dujotiekiu „Nord Stream 1“ iki 20 proc. jo pajėgumų, A.Merkel konservatoriai yra vieni iš tų, kurie garsiausiai ragina persigalvoti.
Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas iš centro dešiniųjų partijos CDU pareiškė, kad tokios šalys kaip Prancūzija, kurios ir toliau naudoja branduolinę energiją, galbūt turi gerą idėją.
Jis pasiūlė, kad branduolinė energija galėtų pakeisti dalį elektros gamybai naudojamų dujų.
„Prognozuoju, kad metų pabaigoje atominių elektrinių eksploatavimo laikas bus pratęstas“, – neseniai visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė F.Merzas.
Žaliųjų kurso pasikeitimas
O.Scholzo koalicijos mažesnioji partnerė – liberalioji partija FDP – taip pat didina spaudimą.
„Veikimo laikas turėtų būti pratęstas iki 2024 metų pavasario“, – dienraščiui „Bild“ sakė vyresnysis FDP narys Michaelis Kruse.
„Turime išnaudoti viską, kas galėtų prisidėti prie elektros energijos gamybos, įskaitant atomines jėgaines“, – kalbėjo jis.
Vokietijos parlamento pirmininko pavaduotoja Katrin Goering-Eckardt leido suprasti, kad nuotaikos keičiasi net jos vadovaujamoje Žaliųjų partijoje, nors partija daugiau kaip 40 metų nepritarė atominei energetikai.
Visuomeniniam transliuotojui ARD ji sakė, kad nereikėtų atmesti jokios galimybės, „jei susiklostytų tokia padėtis, kad ligoninės negalėtų veikti... tada turėtume apie tai kalbėti“.
Viena iš SDP pirmininkų Saskia Esken pirmadienį taip pat sakė, kad sprendžiant energetikos krizę neturėtų būti jokių raudonų linijų.
Bavarijos Miuncheno miesto vietos pareigūnai iš SPD ir Žaliųjų partijos ragina federalinę vyriausybę ilgiau išlaikyti regione veikiančią Izaro 2-ąją elektrinę, vieną iš trijų likusių atominių jėgainių.
Miuncheno meras Dieteris Reiteris pareiškė, kad pratęsimas būtų įmanomas, jei elektrinė veiktų ne visu pajėgumu – tuomet branduolinio kuro rinklės galėtų tarnauti ilgiau.
Jei Vokietija atsisakytų branduolinės energetikos, tai būtų ne pirmas vyriausybės politikos posūkis energetikos srityje nuo karo Ukrainoje pradžios.
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas neseniai nusprendė atnaujinti sustabdytų anglimi kūrenamų elektrinių darbą, kad taupytų dujas.
Tačiau R.Habeckas pabrėžia, kad Vokietija tebėra pasiryžusi iki 2030 metų pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir laipsniškai atsisakyti labai taršių anglių.
