Europos ekonomikai atsitiesiant po COVID-19 pandemijos, energijos kainos žemyne sparčiai kyla, o gamtinių dujų atsargų lygis, artėjant žiemai, yra bauginančiai žemas.
Spaudimą bloko rinkai ir namų ūkiams dar didina ES siekis kurti tvaresnę ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ateitį laipsniškai atsisakant iškastinio kuro.
„Kalbant apie energetiką, dabar yra labai svarbus laikas. Ir tai pirmas kartas, kai mes toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu ir prie to paties stalo matome ir energetikos, ir transporto ministrus kartu“, – pareiškė Slovėnijos infrastruktūros ministras Jernejus Vrtovecas.
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujant jo atstovaujamai šaliai, reguliarus ES energetikos ministrų susitikimas surengtas netoli Slovėnijos sostinės Liublianos.
Pasak J.Vrtoveco, ministrai svarstys poveikį, kurį daro kylančios energijos kainos ir ypač lyginamosios dujų kainos, kurios šiemet pašoko tris kartus ir pasiekė rekordinį lygį, o tai, kaip pabrėžė ministras, „nėra gerai mūsų ekonomikai ir mūsų piliečiams“.
Už energetiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Kadri Simson pareiškė, kad Briuselis „labai atidžiai stebi padėtį“.
„Akivaizdu, kad, esant tokiai padėčiai, Europai reikia investuoti į atsinaujinančiuosius šaltinius, nes jie tikrai siūlo alternatyvą mūsų priklausomybei nuo iškastinio kuro importo“, – pažymėjo ji.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys dabartinę padėtį pavadino „labai sudėtinga“ ir paragino siekti „Europos lygmeniu mums reikalingo svarbaus bendradarbiavimo, kad būtų galima apsaugoti save savo namuose“.
Austrijos energetikos ministrė Leonore Gewessler savo ruožtu pabrėžė, jog pagrindinė su tiekimu susijusi problema yra „didelė priklausomybė nuo rusiškų dujų“.
„Gazprom“ dujų tiekimas
Daugiau kaip 40 europarlamentarų grupė yra parašiusi laišką, kuriame Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ kaltina manipuliuojant dujų kainomis.
Per Ukrainą tiekiamų rusiškų dujų srauto mažėjimą jie vertina kaip Maskvos bandymą priversti Vokietiją pritarti neseniai baigto statyti dujotiekio „Nord Stream 2“ įjungimui.
„Gazprom“ tokį kaltinimą neigia.
JAV finansų ir verslo analizės bendrovė „S&P Global“ praėjusią savaitę paskelbtoje apžvalgoje nurodė, kad „Gazprom“ saugyklos Europoje yra „beveik tuščios ir manoma, kad dujų koncernas laukia, kada bus įjungtas „Nord Stream 2“, kad pradėtų pildyti jas žiemai“.
„Artėjant žiemai, bendri lygiai Europos saugyklose ir toliau kels didelį rūpestį“, – pažymėjo bendrovė.
Kol ES susiduria su sunkumais, padėtis iš bloko išstojusioje Jungtinėje Karalystėje yra kur kas prastesnė – čia didmeninės dujų kainos yra didesnės net už likusioje Europoje sparčiai kylančias kainas.
Šalyje jau žlugo mažiausiai keturios energiją vartotojams tiekusios bendrovės, o kitos patiria sunkumų, nes dėl nustatytų kainų lubų negali didinti namų ūkiams siunčiamų sąskaitų.
Dujų kainos kyla ir Jungtinėse Valstijose, tačiau dujų krizė šiai šaliai iš esmės negresia, nes ji išgauna dujas savo skalūnų telkiniuose.
