Vokietijos energetikos sistema: nuo atominės – vėjo ir saulės link

Pietiniams šalies regionams tai ypač didelis iššūkis – čia vėjai silpnesni, o kalnuose vėjo parkus įrengti kainuoja dvigubai brangiau. Be to, tam priešinasi bendruomenės. „Visos apklausos rodo, kad 80–90 proc. gyventojų pritaria energetikos sistemos pertvarkymui. Tačiau visur susiduriame su ta pačia problema: sako – noriu pokyčių, bet ne čia, ne mano rajone“, – pastebi Sebastienas Oeseris, Freiburgo regiono administracijos teisininkas.

Atsinaujinanti energetika – vietoj atominės elektrinės

Pietryčių Vokietijoje, visai netoli Prancūzijos sienos, Švarcvaldo kalnuose esantis Frajamto kaimelis nedidelis – jame yra apie 4 tūkst. gyventojų.  Jie verčiasi žemės ūkiu ir kaimo turizmu. Tačiau iš kitų šių kalvotų apylinkių gyvenviečių juos išskiria lankytojai, kuriuos merė Hannelore Reinbold-Mench vadina tiesiog „energetikos turistais“.

„Kas savaitę mes sulaukiame trijų keturių autobusų su energetikos turistais. Jie atvyksta pas mūsų ūkininkus ir klausinėja apie atsinaujinančią energetiką Frajamte. Mes tuo labai didžiuojamės“, – sako kaimelio merė.

Šis nedidelis prieš du dešimtmečius pradėtas įrengti bendruomenės vėjo parkas garsina Vokietijos kaimelį. Jo savininkai – 400 gyventojų, o valdo pasamdyta bendrovė. Šešios jėgainės pagamina dvigubai daugiau elektros, nei reikia kaimeliui, tad likusią jie parduoda į tinklą, o pelną dalijasi su vietą išnuomojusiais žemės savininkais ir jų kaimynais. Bendrovės sumokami mokesčiai keliauja į savivaldybės biudžetą.

„Prieš 40 metų vietos gyventojai protestavo ir sustabdė atominės elektrinės statybas. Jie vis dar prisimena tuo metu vykusias diskusijas apie energetiką. Todėl, kai atvykę investuotojai pareiškė norą išsinuomoti čia žemę vėjo jėgainių parkui, žmonės pamanė, kad patys galėtų tuo užsiimti ir dar uždirbti. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisimena H. Reinbold-Mench.

Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Pasak pašnekovės, šiandien pritarimą tokiam projektui gauti būtų sunkiau: „Dabar daugiau diskutuojama apie kraštovaizdį ir jo grožį, jėgainių poveikį sveikatai. Atsirado grupių, kurios sako – statykite kur nors jūroje, o ne Švarcvalde. Tačiau mes manome, kad elektra reikalinga, todėl ir vėjo jėgainių parkas reikalingas.“

Švarcvaldas, arba Juodasis miškas, – romantiška vieta vokiečiams. Jie čia vyksta kopinėti ir slidinėti. Su ja siejamas ir daugeliui už šalies ribų žinomas šokoladinis tortas su vyšniomis. Yra manančių, kad ant kalvų besisukantys malūnai atbaidys turistus. Todėl kur ne kur matyti iškelti plakatai su užrašu „Vėjo parkams – ne“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vėjo jėgainė

Už keliasdešimties kilometrų, ant vienos iš kalvų, eglyne, stypso trys naujos įspūdingo dydžio vėjo jėgainės, kurių skersmuo – 16 metrų. Vieną, dar neveikiančią, jėgainę aprodo Christianas Linzas iš bendrovės „E-Werk“. Jis pasakoja, kad statyboms pradėti prireikė aštuonerių metų: atlikti vertingų rūšių stebėseną, gauti apie 30 leidimų ir vietos gyventojų pritarimą.

Eidami išplatintu miško taku apžiūrime tiesiamus kabelius ir ant gretimos kalvos išlietus dar vienos jėgainės pamatus. Po metų čia iškils dar trys. Projekto vadovas sako, kad visas šešių jėgainių parkas aprūpins 14 tūkst. būstų: „Mes kalbamės su žmonėmis, ir jie supranta, kad būtina kažką daryti su atsinaujinančiais ištekliais, kad svarbu decentralizuoti elektros sistemą.“

Švarcvaldas, arba Juodasis miškas, – romantiška vieta vokiečiams. Jie čia vyksta kopinėti ir slidinėti

Žmonės vis dar bijo naujovių

Vėjo jėgainės Vokietijos pietryčiuose, Badeno-Viurtembergo žemėje šiandien pagamina vos apie 1 proc. elektros. Šis pramoninis regionas, kur veikia daug garsių automobilių ir buitinės technikos gamintojų (nuo „Mercedes“ iki „Bosch“ ir „Liebherr“) dar neseniai buvo labai priklausomas nuo atominės energetikos.

Tačiau po avarijos Japonijos Fukušimos jėgainėje šalies vyriausybė nusprendė iš esmės pertvarkyti energetikos sistemą ir atominę pakeisti atsinaujinančiais ištekliais. Pietiniams šalies regionams tai ypač didelis iššūkis, nes čia vėjai silpnesni, o ten, kur jie pučia, kalnuose, vėjo parkus įrengti kainuoja dvigubai brangiau. Be to, tam priešinasi bendruomenės.

„Visos apklausos rodo, kad 80–90 proc. gyventojų pritaria energetikos sistemos pertvarkymui. Tačiau visur susiduriame su ta panašia problema: sako – noriu pokyčių, bet ne čia, ne mano rajone. Tai problema ne tik Vokietijoje. Tačiau esu tikras, kad ypač jaunimas supranta, jog alternatyvos nėra. Ir kuo daugiau turėsime gerų hidroenergetikos, biomasės, saulės ir vėjo energetikos pavyzdžių, tuo daugiau žmonių pripažins, kad tai yra gerai“, – įsitikinęs Sebastienas Oeseris, Freiburgo regiono administracijos teisininkas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Fukušimos-1 atominėje elektrinėje

S. Oeseris konsultuoja vietos bendruomenes dėl energetikos projektų. Jis pripažįsta, kad, nepaisant politinės valios, dabartinių 400 vėjo jėgainių skaičių padidinti trigubai per penkerius metus šioje savivaldybėje bus nelengva: „Švarcvaldo bendruomenės labai priklausomos nuo pajamų iš turizmo. Jei turistai nustotų čia grįžti, tai sukeltų didelių problemų. Kai kurios savivaldybės yra apskaičiavusios, kad vėjo parkai turistų srautus sumažintų trečdaliu. Nemanau, kad tai tiesa. Būna net priešingai – turistai kaip tik labai domisi atsinaujinančia energetika ir tuo, kaip sekasi švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie pokyčių.“

Visos apklausos rodo, kad 80–90 proc. gyventojų pritaria energetikos sistemos pertvarkymui

Teisininko nuomone, žmonės bijo, nes tai dar nauja, bet studijos rodo, kad žmonės palankiau vertina vėjo energetiką, kai patys įsitraukia į tokius projektus. „Taip pat yra nuogąstavimų dėl jėgainių keliamo triukšmo poveikio sveikatai, bet studijos rodo, kad neigiamo poveikio nėra. Tačiau dėl to diskutuojama ne tik Vokietijoje, bet ir kitur pasaulyje. Tai nelengva“, – pastebi S. Oeseris.