„Pasinaudojau galimybe pabrėžti, kad Vokietijos vyriausybė (...) laikosi požiūrio, kad pirmiausia tai yra komercinis projektas, privačios pramonės projektas, bet aš turėsiu omenyje, kad norima išsamesnės informacijos, išsamesnės diskusijos šiuo klausimu“, – žurnalistams Palangoje sakė su Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais susitikęs H.Maasas.
Berlynas ir Baltijos šalių sostinės nesutaria dėl Baltijos jūros dugnu tiesiamo „Nord Stream 2“ nuo Rusijos iki Vokietijos.
Lietuva, Latvija ir Estija argumentuoja, kad tai yra politinis projektas, kuriuo Rusija siekia padidinti Europos priklausomybę nuo jos dujų ir sumažinti Ukrainos kaip tranzito valstybės vaidmenį.
„Švelniai tariant, požiūriai nėra sutampantys, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Šį projektą laikome ne visiškai sutampantį su Europos energetikos politika ir, žinoma, prioritetais“.
Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris paragino Vokietiją įvertinti galimybes sumažinti dėl „Nord Stream 2“ kylančias grėsmes Ukrainai.
H.Maasas sakė, jog šie pavojai yra vertinami rimtai, o prieš kelias savaites Berlyne buvo aptarti su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Pasak ministro, vystant dujotiekį Vokietija siekia susitarimuose įtvirtinti Ukrainos kaip tranzito valstybės vaidmenį.
„Norime užtikrinti, kad šio projekto pagrindinės sąlygos būtų optimizuotos tiek, kad poreikio rimtiems politiniams debatams nekiltų“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovas.
„Nord Stream 2“ rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.
Žada dėmesį Minsko susitarimams
H.Maasas taip pat sakė, kad Vokietija sieks iškelti klausimą dėl Minsko susitarimų. Jis turėjo omeny 2015 metais Baltarusijos sostinėje tarp Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos pasirašytą paliaubų susitarimą.
Pareigūnai tikėjosi, kad jis padės užbaigti nuo 2014 metų pavasario Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą tarp Vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų, tačiau dalies šio susitarimo punktų nesilaiko abi pusės.
Vokietijos diplomatijos vadovas teigė, kad artimiausiu metu planuojamas susitikimas tarp vadinamojo Normandijos ketverto šalių.
„Planuojame sugrąžinti juos (Minsko susitarimus – BNS) į tarptautinę darbotvarkę, norime užtikrinti, kad čia žingsnis po žingsnio vyktų progresas“, – tvirtino ministras.
Per konfliktą Rytų Ukrainoje žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
H.Maasas į Palangą atvyko iš Rusijos, kur susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
