Federalinė vyriausybė pernai rugsėjį „Rosneft“ patronuojamųjų įmonių Vokietijoje, kurios sudaro apie 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, kontrolę perdavė Federalinės tinklų agentūrai (Bundesnetzagentur).
Berlynas tvirtino, kad šis drastiškas sprendimas buvo būtinas siekiant atremti „grėsmę energijos tiekimo saugumui“, nes tarp šių naftos perdirbimo gamyklų buvo ir Švedto įmonė, didžiąja dalimi aprūpinanti naftos produktais sostinę bei jos aplinkinius regionus, įskaitant Berlyno Brandenburgo oro uostą.
Federalinio administracinio teismo, kuris yra pirmoji ir galutinė institucija šioje byloje, nutartyje teigiama, jog nustatyta kapitalo nutekėjimo požymių bei rusiškos naftos tiekimo sutrikimų, kurie galėjo lemti naftos perdirbimo gamyklų žlugimą, o jų verslo partneriai, įskaitant bankus ir draudikus, vis labiau baiminosi dėl Rusijos kapitalo įmonėse ir planavo nutraukti bendradarbiavimą.
Pagal Vokietijos įstatymus neigiamas poveikis tiekimo saugumui yra „riba“, nuo kurios bendrovėms gali būti taikomas aktyvų valdymo perėmimas.
„Ministerija, vadovaudamasi šiais standartais, savo diskreciją įgyvendino be klaidų“, – nutarė teismas.
Po šio sprendimo Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad pratęsia laikinąjį naftos perdirbimo gamyklų valdymą.
