„Įstatymų leidėjams buvo leistina raguoti į avariją Fukušimoje ir paspartinti branduolinės energetikos atsisakymą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką“, – sakė teisėjas Ferdinandas Kirchhofas.
Tačiau nors teismas pripažino, kad branduolinės energetikos atsisakymas yra teisėtas, jis taip pat pabrėžė, kad verslas turi teisę į „tinkamą“ valdžios kompensaciją, kurios nenumato dabartinis įstatymas. Tačiau teismas nenurodė, kokio dydžio turėtų būti kompensacija.
Branduolinių jėgainių operatorės – Vokietijos EON ir RWE bei Švedijos Vattenfall – padavė Vokietijos valdžią į teismą ir reikalauja milijardinių kompensacijų už tai, ką jos iš esmės vadina savo turto „nusavinimu“.
Toks teismo sprendimas yra rimtas smūgis kanclerei Angelai Merkel, nes laipsniškas atominės energetikos atsisakymas yra svarbi jos politikos dalis. Reaguodama į Fukušimos avariją Vokietijos valdžia nusprendė sustabdyti aštuonių seniausių atominių jėgainių darbą ir iki 2022 metų uždaryti dar devynias elektrines.
Verta paminėti, kad 2010 metais A.Merkel atšaukė ankstesnės vyriausybės dar 2002 metais priimtą sprendimą laipsniškai atsisakyti atominės energetikos.
Konstitucinis Teismas nurodė Vokietijos valdžiai su ieškovai susitarti iki 2018 metų birželio.
Vietos spauda skelia, kad trys minėtos įmonės iš Vokietijos valdžios reikalauja maždaug 20 mlrd. eurų kompensacijos.
